Sugrįžta vergystė?

And­riaus Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­bė su­tik­tų pri­dė­ti 50 li­tų prie mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos mai­nais į dar­bo san­ty­kių li­be­ra­li­za­vi­mą. Li­be­ra­li­za­vi­mas reiš­kia: 13 dar­bo va­lan­dų per dieną, 20 dar­bo die­nų ato­sto­gų truk­mė, ma­žė­ja išei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos, 65 me­tų dar­buo­to­jai ga­li bū­ti at­lei­džia­mi dėl am­žiaus. Prof­są­jun­gų at­sto­vai ba­imi­na­si dar­buo­to­jų iš­nau­do­ji­mo.

Ką siū­lo?

Vy­riau­sy­bė pa­reiš­kė, jog pri­tar­tų mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos (MMA) di­di­ni­mui, jei­gu bū­tų li­be­ra­li­zuo­tas Dar­bo ko­dek­sas. To­kiu at­ve­ju MMA 50 li­tų di­din­tų jau nuo šių me­tų lie­pos, o iki 900 li­tų – nuo 2013-ųjų.

Ką už tuos 50–100 li­tų dir­ban­čiam sam­do­mą dar­bą siū­lo prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus ko­man­da?

Siū­lo il­gin­ti dar­bo va­lan­das – iki 13 va­lan­dų per die­ną ir iki 78 va­lan­dų per sa­vai­tę. Vie­toj 28 ka­len­do­ri­nių dar­bo die­nų ato­sto­gų siū­lo įtei­sin­ti 20 dar­bo die­nų ato­sto­gas per me­tus.

Ma­žė­tų išei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos, o mak­si­ma­li bū­tų tik ke­tu­rių mė­ne­sių. Darb­da­vys, prieš at­leis­da­mas dar­buo­to­ją iš dar­bo, jį įspė­tų prieš tris, o ne prieš ke­tu­ris mė­ne­sius, kaip da­bar.

Nai­kin­tų ir ga­ran­ti­jas, ne­lei­džian­čias leng­vai at­leis­ti so­cia­liai pa­žei­džia­mų ar au­gi­nan­čių vai­kus dar­buo­to­jų.

Siū­lo nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį su dar­buo­to­jais, su­lau­ku­siais 65 me­tų ir leis­ti su­da­ry­ti ter­mi­nuo­tas dar­bo su­tar­tis su nuo­lat dir­ban­čiais as­me­ni­mis.

A. Ku­bi­lius aiš­ki­na, jog toks MMA ir dar­bo san­ty­kių „su­ba­lan­sa­vi­mas“ bū­ti­nas. Ki­taip esą MMA di­di­ni­mas ga­li su­ma­žin­ti dar­bo vie­tų skai­čių iki 5 pro­cen­tų. O lais­ves­ni dar­bo san­ty­kiai vers­lui su­da­rys są­ly­gas pa­to­giau kur­ti nau­jas dar­bo vie­tas.

Dir­ban­čio žmo­gaus že­mi­ni­mas

Ra­sa Jas­mon­tie­nė, Šiau­lių ap­skri­ties ir mies­to švie­ti­mo dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kė, įsi­ti­ki­nu­si, jog to­kie mai­nai vi­siš­kai ne­ga­li­mi. 50–100 li­tų prie MMA, anot jos, žmo­gus nė ne­pa­jus. O siū­lo­mas dar­bo san­ty­kių li­be­ra­li­za­vi­mas – tai „ver­gys­tės įtei­si­ni­mas“.

„Krau­jas už­ver­da, kai pa­ly­gi­ni, kas siū­lo­ma dar­buo­to­jui, – pri­si­pa­žįs­ta R. Jas­mon­tie­nė, – Jis tik men­ki­na­mas ir stu­mia­mas į be­tei­sio po­zi­ci­ją. Ši Vy­riau­sy­bė nuo dir­ban­čio žmo­gaus vi­siš­kai yra nu­si­su­ku­si.“

Prof­są­jun­gos ly­de­rės nuo­mo­ne, per darb­da­vių ir dar­buo­to­jų dia­lo­gą, ko­lek­ty­vi­nes su­tar­tis rei­kia spręs­ti dar­bo san­ty­kių pro­ble­mas. Ta­čiau so­cia­li­nis dia­lo­gas, dar­buo­to­jų so­li­da­ru­mas, vis dar te­bė­ra me­na­mas.

„Lie­tu­vo­je rea­liai vei­kian­čių ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių skai­čius – vie­nas ma­žiau­sių tarp ES ša­lių, o dir­ban­tie­ji iki šiol ne­lin­kę steig­ti pro­fe­si­nių są­jun­gų ir gin­ti sa­vo tei­ses, to­dėl Vy­riau­sy­bės ke­ti­ni­mai ga­li tap­ti rea­ly­be“, – neat­me­ta R. Jas­mon­tie­nė.

Jos nuo­mo­ne, įtei­si­nus dau­giau lais­vių darb­da­viams, di­dės dar­buo­to­jų iš­nau­do­ji­mo ga­li­my­bės ir so­cia­li­nė at­skir­tis vi­suo­me­nė­je.

Di­des­nė MMA vers­lo ne­suž­lug­dys

Tvir­ti­na­ma, jog MMA di­di­ni­mas ga­li par­klup­dy­ti smul­kų­jį vers­lą. Ta­čiau šiau­lie­tė Sa­lo­mė­ja Ja­su­die­nė, smul­ki vers­li­nin­kė, tei­gia: „Tas 50 li­tų ar net 100 li­tų ne­suž­lug­dy­tų vers­lo.“

---

„Vi­sa­da ta­riau­si su dar­buo­to­jais, – tei­gia S. Ja­su­die­nė, – Jei­gu bu­vo dar­bo, dir­bo­me, kiek rei­kia, o at­ly­gi­ni­mai ne mi­ni­ma­lūs, nes jie pri­klau­so nuo pa­da­ry­to dar­bo įkai­nių.“

Vers­li­nin­kės įsi­ti­ki­ni­mu, darb­da­viams ir dar­buo­to­jams tu­ri bū­ti pa­lik­ta su­si­ta­ri­mo ga­li­my­bė.

„Tik pa­gar­ba ir at­sa­ko­my­bė tu­ri bū­ti abi­pu­sė, – tei­gia S.Ja­su­die­nė. – Jei­gu aš duo­du dar­bo, tai no­riu, kad jis bū­tų pa­da­ry­tas, ir pa­da­ry­tas ne bet kaip.“

Pra­mo­nin­kas Arū­nas Rup­šys įsi­ti­ki­nęs, jog se­niai MMA tu­rė­jo bū­ti 1000 li­tų į ran­kas. Tai ska­tin­tų di­des­nį var­to­ji­mą, ir vers­lui bū­tų nau­din­ga. Pra­mo­ni­nin­kai yra už lanks­tes­nius dar­bo san­ty­kius.

„Se­niai sa­kė­me, kad žmo­gui rei­kia leis­ti dirb­ti ir už­dirb­ti, – tei­gia A. Rup­šys. – Juk jei­gu kal­ba­me apie di­des­nes dar­bo są­nau­das, tai kal­ba­me ir apie di­des­nį at­ly­gi­ni­mą. Juk ir į Ang­li­ją iš­va­žia­vę mū­sų žmo­nės dir­ba il­ges­nes va­lan­das, ir sa­vait­ga­liais, tik yra nu­sta­ty­tos ri­bos, ku­rių pri­va­lo­ma lai­ky­tis.“

Vers­li­nin­kas ma­no, jog jau­ni­mo ne­dar­bo pro­ble­mą bū­tų spren­džia­ma, jei­gu leng­viau ga­li­ma bū­tų pa­keis­ti pen­si­nio am­žiaus dar­buo­to­jus.

Bet tei­gia, jog „joks nor­ma­lus dar­ba­da­vys nė­ra sa­vi­žu­dis ir neat­lei­di­nės ge­rai dir­ban­čių dar­buo­to­jų.“

„Da­bar be­dar­bių daug, bet mo­ty­vuo­tų dirb­ti žmo­nių trūks­ta“, – sa­ko A. Rup­šys.

Ne nuo to ga­lo pra­de­da

So­cia­li­nių moks­lų dak­ta­ras, pro­fe­so­rius Ro­mas La­zut­ka, ma­no, jog ne­ko­rek­tiš­ka sie­ti MMA di­di­ni­mą su dar­bo san­ty­kių li­be­ra­li­za­vi­mu.

„MMA di­di­ni­mas pa­lies tik da­lį dar­buo­to­jų, o li­be­ra­li­za­vi­mo prie­mo­nės tai­ko­mos vi­siems ir jos bus il­ga­lai­kės“, – tei­gia ana­li­ti­kas.

Jis pa­ste­bi, jog MMA pen­ke­ri me­tai ne­di­din­ta, ir ją rei­kia di­din­ti ne­prik­lau­so­mai nuo dar­bo san­ty­kių pro­ble­mos.

R. La­zut­kos tei­gi­mu, iš vi­so „ne nuo to ga­lo pra­de­da­ma“. Jis kri­ti­kuo­ja A. Ku­bi­liaus ver­si­ją, jog di­di­nant MMA ma­žės dar­bo vie­tų. Ne nuo dar­bo san­ty­kių li­be­ra­li­za­vi­mo pri­klau­so dar­bo vie­tų kū­ri­mas.

„Jei­gu žmo­gus gaus dau­giau pa­ja­mų, tai jis dau­giau pre­kių pirks, vers­las plė­sis ir įmo­nėms rei­kės dar­buo­to­jų, – sa­ko R. La­zut­ka. – Da­bar apie mi­li­jo­no žmo­nių pa­ja­mos men­kos, iš­lei­džia pi­ni­gus tik ko­mu­na­li­nėms pa­slau­goms ir ele­men­ta­riems mais­to pro­duk­tams. Lie­tu­vo­je var­to­ji­mas yra men­kas, ir dėl to vers­lui nė­ra ga­li­my­bių plės­tis. Kad dar­ba­da­viai kur­tų dar­bo vie­tas, sam­dy­tų dar­buo­to­jus, rei­kia, kad jų įmo­nių pro­duk­ci­ja tu­rė­tų pa­klau­są.“

R. La­zut­ka li­be­ra­li­za­vi­mo prie­mo­nes va­di­na „vir­ši­nin­kų prie­mo­nė­mis“. Nes pa­vyz­džiui, ter­mi­nuo­tos dar­bo su­tar­tys reiš­kia, kad ga­li­ma bus at­leis­ti dar­buo­to­ją be jo­kių ar­gu­men­tų, nie­ko neaiš­ki­nant.