Sugrįžtantis katinas senamiesčio neišgelbės

Miesto veidas

Legendinį granitinį katiną į Klaipėdos senamiestį sugrąžinantys klaipėdiečiai mano, kad ši skulptūra galėtų tapti naujuoju jo simboliu.

Pagyvinti merdėjantį senamiestį sumanęs Povilas Vasiliauskas net svarsto galimybę įkurti katinų klubą.

Į savo senąją vietą skvere Kalvių gatvėje Regimanto Midvikio sukurtas katinas turėtų sugrįžti šiandien, tačiau tai - tik mažas žingsnis tokio senamiesčio, kuriuo džiaugtųsi miesto svečiai ir didžiuotųsi klaipėdiečiai, link.

Tuo tarpu žinomas uostamiesčio menininkas Vytautas Karčiauskas, kuris ketino rekonstruotą Turgaus gatvę papuošti 3 metrų aukščio "Gyvybės medžiu", pradėjo rimtai abejoti, ar verta tai daryti.

Kamuoja nerimas

Garsusis katinas bus sugrąžintas į savo senąją vietą Klaipėdos senamiestyje jau šiandien, tačiau kol kas jo pamatyti dar nebus galima. Anot dailininko R. Midvikio, skulptūra bus uždengta maišu. Jos atidengimo ceremonija įvyks rytoj, Klaipėdos gimimo dieną.

"Katinas atrodo visiškai taip pat, kaip kadaise", - patikino R. Midvikis.

Savivaldybei skyrus lėšų, pagražėjo ir pats Kalvių gatvės skveras - perdažytos pastatų sienos, pakabinti žibintai, iškirsti krūmynai.

Sovietmečiu senamiesčio traukos objektu buvusį katiną seno džentelmeno veidu R. Midvikis sukūrė 1980-aisiais. "Jis viską išmano, netgi vaikšto užsimerkęs..." - sentimentų savo kūriniui neslepia R. Midvikis.

Nors mielas katinas iš granito ir bronzos greitai tapo neatsiejama senamiesčio dalimi - prie jo glausdavosi vaikai, fotografuodavosi turistai, porelės skirdavo pasimatymus - vandalai skulptūrą keliskart sudaužė. Kalbama, kad vienu metu buvo atsiradusi tradicija į katiną daužyti alaus butelius, o skulptūra neva kartą buvo įmestą į Danę.

"Paskutinį kartą katinas iš senamiesčio dingo berods 1989 metais. Ir daugiau nebegrįžo", - prisimena dabar Tauragėje gyvenantis ir kuriantis R. Midvikis.

Skulptūros sugrįžimas džiugina menininką, bet sykiu ir kelia nerimą. "Kažin ar buvo verta... Bijau, kad vėl bus sudaužytas", - prisipažįsta R. Midvikis.

Savivaldybės tarybos narys, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas P. Vasiliauskas patikino, kad katino apsauga bus pasirūpinta.

"Turime keletą variantų, kaip jį apsaugoti. Galų gale tikimės, kad katiną pamilę žmonės patys ims jį saugoti. Be to, turime vilties, kad brutalus spalvotųjų metalų paieškos vajus jau praėjo. O jei vis tiek katinas bus pavogtas ar sudaužytas, vėl ir vėl atstatysime - tiek kartų, kiek reikės", - sakė P. Vasiliauskas.

Kurs katinų klubą

P. Vasiliauskas sako, kad senamiesčio katiną, seną miesto skaudulį, jis prisiminė planuojant Klaipėdos LEZ biudžetą. Paskambinęs vyriausiajam miesto dailininkui Mindaugui Petruliui, jis papasakojo norįs finansuoti senamiesčio katino sugrįžimą.

"O aš pasakiau - liuks, labai gerai, - pokalbį prisimena M. Petrulis. - Toks noras buvo kilęs jau ne vienam, apie tai kalbėta daug, bet pagaliau imtasi realių veiksmų."

"Senamiestį puošia ne monumentai, o seni tvarkingi pastatai, čia gyvenantys žmonės, kurie yra kitokie, ir mažosios puošmenos, tokios, kaip šis katinas, - teigia P. Vasiliauskas. - Tai gali būti ir priklupęs arklys arba bronzinis berniukas, sėdintis ant suoliuko, prie kurio norisi prisėsti ir pasišnekėti. Tokių akcentų mūsų senamiesčiui labai trūksta. Menininkai turi begalę idėjų, tereikia jas realizuoti."

Anot P. Vasiliausko, katinas galėtų tapti Klaipėdos senamiesčio simboliu. Jis jau pasiūlęs pervadinti senamiestyje įsikūrusią smuklę iš "Juodojo katino" į "Senamiesčio katino".

Pasak klaipėdiečio, senamiesčio gražinimu galėtų rūpintis specialiai įkurtas katinų klubas - organizacija, kuri suburtų senamiesčiui neabejingus žmones.

"Kodėl gi neparengus gerų idėjų sąrašo ir nepamėginus jų parduoti verslininkams? Tik taip galime senamiesčiui įkvėpti gyvybės", - teigė P. Vasiliauskas.

Nusviro rankos

Tuo metu galerijos "Pėda" savininkas V. Karčiauskas, žadėjęs Turgaus gatvės atnaujinimo proga padaryti miestui dovaną - papuošti gatvę akmens ir plieno "Gyvybės medžiu", brandinančiu bronzos obuolius, dėl to jau nebėra toks tikras.

Menininkas prisipažįsta, kad jam svyra rankos žiūrint į, jo teigimu, siaubingai rekonstruotą Turgaus gatvę.

"Suku galvą, kaip papudruoti šitą numirėlį. Ant grindinio prie galerijos su statybininkais iškalėme "siūles" - grindinys bus tarsi sutvirtintas bronzos siūlais. Nedidelis, bet gražus akcentas. Tačiau man atrodo, kad nei tai, nei mano medis šitos gatvės neišgelbės. Ji rekonstruota košmariškai. Be to, tokių akcentėlių kiekviename žingsnyje galėjo būti, bet apie tai niekas negalvoja. Niekam nerūpi", - nusivylusiu balsu kalbėjo žinomas menininkas.

Be to, dideles lėšas į "Gyvybės medį" investuojantis V. Karčiauskas jaučiasi nevertinamas miesto valdžios. Požiūris į meno žmones Klaipėdoje, anot V. Karčiausko, neseniai privertė nusistebėti ir vieną Vokietijos žurnalistę, atvykusią paimti iš jo interviu.

"Toks įspūdis, kad to, ką aš darau, niekam nereikia, niekam tai neįdomu", - kalbėjo V. Karčiauskas.

Kas atsitiko senamiesčiui?

Ieškodamas senamiesčio merdėjimo priežasčių, P. Vasiliauskas svarstė, kad iš tiesų nedaug kas jame pasikeitė į bloga.

"Gyvenimas keičiasi ir natūralu, kad žmonės pradeda kelti didesnius reikalavimus juos supančiai aplinkai. Juk jei anksčiau tikdavo bet kokie batai - svarbu, kad tik koja būtų sausa - tai dabar jau reikia stilingų. Tą patį galima pasakyti ir apie senamiestį. Tai, kas anksčiau nebadė akių, dabar tapo labai pastebima", - kalbėjo pašnekovas.

Keturiolika metų Klaipėdos senamiestyje gyvenantis dailininkas Algis Ramanauskas, pro savo buto Turgaus gatvėje langus matantis burlaivį "Meridianas", mano, kad senamiestis yra apleistas labiau nei bet kada anksčiau.

"Aš sutrikęs. Nežinau, kas vyksta. Viena galiu pasakyti - mūsų senamiestis yra košmariškos būklės, - sako A. Ramanauskas ir priduria, kad jam, kaip senamiesčio gyventojui, tai pripažinti labai skaudu.

- Unikalų, kompaktišką senamiestį žlugdo žodžiais neapsakomas bukumas ir provincialumas. Pažiūrėkite pro mano langus, kokie "monstrai" ten kyla. Galerijų savininkams, kad neišsibėgiotų, turėtų būti sumažinta mokesčių našta, bet, regis, tai niekam nerūpi. Į senamiestį grįžtantis katinas - tik nedidelis akcentas. Jų reikia gerokai daugiau."

Giedrė PETKEVIČIŪTĖ