Suremtos ietys dėl "Laivininkystės" privatizavimo

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir kai kurie Seimo nariai vakar Klaipėdoje akis į akį susitiko su akcijos "Už Lietuvą kaip jūrų valstybę" organizatoriais, įvairių jūrinių organizacijų atstovais. Dėl ketinimo privatizuoti nuostolingai dirbančią AB
"Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) susitikime emocijos liejosi per kraštus.

Pasak Lietuvos piliečių sąjungos pirmininko Dionyzo Varkalio, jeigu valdžioje sėdintys vyrai girdėtų, ką kalba žmonės, atėję pasirašyti prieš privatizavimą, turėtų iš gėdos skradžiai žemę prasmegti. Jis tiesiai šviesiai sakė, kad jeigu ministras sužlugdys paskutinį Lietuvos laivyną, už jį niekada daugiau klaipėdiečiai nebalsuos.

Pasak ministro, LJL privatizavimas siūlomas tik kaip vienas iš būdų gelbėti bendrovę - t. y. pabandyti pritraukti į ją investicijų, nes jai reikia lėšų iš šalies.

"Manęs, kaip ministro, netenkina šios bendrovės veikla, nes ji jau kelerius metus dirba nuostolingai. 2007-aisiais bendrovės pajamos viršijo 100 milijonų litų, bet vis tiek ji dirbo nuostolingai. Siekdama likviduoti skolas bendrovė yra priversta parduoti savo turtą. Pernai parduoti laivai "Svilas" ir "Staris", kurių likutinė vertė buvo didesnė nei pardavimo kaina, todėl atsirado buhalteriniai nuostoliai. Pernai neaudituotas bendrovės nuostolis buvo 27 milijonai litų. Už įsigytus laivus bankams reikia grąžinti 74 milijonus litų", - sakė E. Masiulis, kurio vadovaujama ministerija valdo tik 56 proc. šios bendrovės akcijų.

Pasak E. Masiulio, jeigu nieko nebus daroma, LJL bankrutuos, o tada 400 jūrininkų tikrai neteks darbo. Ministras patikino, kad Vyriausybė tikrai neturi pinigų dengti bendrovės nuostoliams. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos jūrų laivų registre yra 152 laivai, o kalbama tik apie 11 "Laivininkystės" laivų.

Ministro nuomone, rengiant privatizavimo programą galima sudėti saugiklius, kad Lietuvos jūrininkai neprarastų darbo, kad laivai plaukiotų su Lietuvos vėliava. Tačiau Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos manymu, privatizavimo programoje galima susitarti tik dėl 3-5 metų laikotarpio.

Jūrų kapitonų klubo pirmininkas Ričardas Lučka sakė nesuprantąs, kodėl valstybė negali efektyviai valdyti "Laivininkystės", kodėl Lietuvos valdžia negali palaikyti savo laivyno.

Ministro patarėjo, LJL stebėtojų tarybos pirmininko Rolando Bražinsko teigimu, reikia dėkoti vien jau už tai, kad visi įmonės laivai dirba. Apskaičiuota, kad geriau dirbti už mažesnį mokestį nei patirti prastovas.

Jūrinio verslo atstovai nepasidavė įtikinami, kad reikia LJL privatizuoti, ir siūlė neskubėti, nes dabar tikrai ne metas ką nors parduoti. Siūlyta netgi rinkti pinigus LJL remti.

Jau 40 metų LJL dirbantis Aleksandras Skačkovas priminė, LJL išgyveno ir po 2001-ųjų, kai "Laivininkystė" buvo padalinta, keltai atiduoti danams, o LJL palikta su skolomis.

Ministras užsirašė susitikimo metu išsakytas mintis ir patikino, kad diskusija bus tęsiama.

NE PABAIGA. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis (kairėje) užsirašė vakarykščio susitikimo metu išsakytas mintis ir patikino, kad diskusija bus tęsiama.

Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Dalia BIKAUSKAITĖ