Valdančiųjų Socialdemokratų, Darbo partijos frakcijų ir frakcijos "Tvarka ir teisingumas" atstovai sutarė, kad nuo kitų metų minimali mėnesinė alga (MMA) bus 325 eurai.
Tai po trečiadienį vykusio posėdžio žurnalistams sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Jo vertinimu, tai neambicingas variantas, nes "darbiečiai" siūlė žymiai ambicingesnius variantus.
"Yra sutarta, kad MMA nuo kitų metų liepos 1 d. bus 325 eurai. Tai toks pirmas judėjimo tolyn etapas. Aišku, Darbo partijos frakcija siūlo ambicingesnius variantus. Mes siūlytume toliau nuo kitų metų spalio dar didinti MMA 100 litų, nuo kitų metų liepos 1 d. - 6 litais bazinę mėnesinę algą ir neapmokestinamąjį pajamų dydį už vaikus 100 litų", - sakė V. Gapšys.
Nurodydamas kai kuriuos šaltinius, jis paminėjo padidintą valstybės valdomų įmokų dydį į biudžetą - tai 195 milijonai litų, akcizai - 25 mln. litų, loterijų, lošimų mokestis - 4 mln. litų. "Finansų ministerija tą subalansavo ir tam jie pritarė", - sakė V. Gapšys.
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė pridūrė, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui bus tik iki kitų metų liepos 1 d., numatomas nekilnojamojo turto mokestis būtų 0,5 proc. nuo 750 tūkstančių litų turto vertės.
"Koalicija tikrai produktyviai dirbo. Mes manome, kad padarėme labai esmines korekcijas, ypač dėl visų darbuotojų socialinės padėties. (...) Tie visi siūlymai yra subalansuoti, jie bus pateikti Vyriausybei ir, tikimės, kad jie bus patvirtinti, bus priimti ir balsuojant dėl biudžeto neturėtų kilti jokių problemų", - sakė I. Šiaulienė.
Seimo frakcijos "Tvarka ir teisingumas" Petras Gražulis irgi tvirtino, kad valdančiųjų frakcijų atstovai pakoregavo biudžetą socialiai atsakingiau. Jis tikisi, kad bus dar surasta apie 30 milijonų litų popamokiniam vaikų ugdymui ir taip pat papildomų lėšų statutiniams darbuotojams.
"Tvarkiečių" seniūnas norėtų mažinti krašto apsaugai skiriamas lėšas, tačiau koalicijos partneriai tam nepritaria.
"Kažkaip niekas nenori kalbėti apie nemažas lėšas - 420 milijonų krašto apsaugai, jeigu valdančiojoje daugumoje būtų surastas toks kompromisas - mažinama bent 100 milijonų, tikrai mūsų biudžeto projektas būtų dar socialiai atsakingesnis. Aš manyčiau, kad lėšas krašto apsaugai būtų galima mažinti, nes žmonės su tuščiais pilvais tautos, valstybės negins. (...) Man atrodo, kad reikia kelti pirmiausia socialinį pragyvenimo lygį, kad visi žmonės būtų patenkinti valstybe, ir tada, aš manau, savotiškai tos investicijos yra irgi į krašto apsaugą, į gynybą. Bet, deja, toks jau apsisprendimas, ir šiandien mes tų skaičių nekvestionuojame", - sakė P. Gražulis.
Socialdemokratė I. Šiaulienė tvirtino, kad tikrai įsipareigojimus dėl krašto apsaugos finansavimo mes turime vykdyti, nes "seniai yra deklaruota ir dėl to sutarta".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą