Sužinojęs, kad Kalėdų Senio nėra, ėmiau prašyti konkretesnių dovanų"

"Vakarų ekspreso" apklausa

Norime to, ar nenorime, bet vieną dieną netikėtai sužinome, kad po egle dovanas palieka visai ne Kalėdų Senelis.

Vieni tokį "atradimą" išgyvena itin skausmingai - sunku atsisveikinti su vaikystės iliuzijomis. Kiti mano visą laiką žinoję, kad jokio Senelio nėra, arba atvirkščiai - jo egzistavimu nori tikėti net ir sulaukę brandaus amžiaus.

"Vakarų ekspresas" pasiteiravo žinomų klaipėdiečių, kaip jie sužinojo Kalėdų Senelio paslaptį.

Jūratė Rakauskaitė, televizijų "Balticum" ir "TV3" laidos "Kitoks gyvenimas" režisierė

Mudu su broliu šventai tikėjome, kad Kalėdų senelis viską mato, o ypač, jei darome ką nors negero. Pavyzdžiui, bijodavome nusimauti kelnytes, nes tai negeras darbas... Puikiai prisimenu tą dieną, kai sužinojau, jog Kalėdų Senelis netikras. Buvo labai skaudu. Tuomet man buvo gal 5 metai. Visi namo vaikai susirinkome viename bute ir pas mus atėjo Kalėdų Senelis. Stovime mes visi prie to maišo, o Kalėdų Senelis traukia dovanas: čia Oskarui, čia Vilijai, čia vėl Vilijai, vėl Vilijai... Ir taip gal kokias šešias dovanas padovanojo tai pačiai mergaitei. Ir ne bet kokias - tais laikais labai retas: flomasterius, labai gražią lėlę. Nežinau, gal Kalėdų senelis užsienyje buvo pabuvojęs... Tuomet man ir kilo įtarimas, kad Kalėdų Senelis greičiausiai netikras, o persirengęs Vilijos tėtis. Nes juk tikras Senelis visiems vaikams duoda po lygiai. Štai tokia liūdna istorija. Tikrai labai skaudu buvo, pajutau tokią neteisybę.

Ramūnas Vyšniauskas, sunkiaatletis, LNK televizijos laidos "Lalaila" vedėjas

Kiek prisimenu, vaikystėje žiauriai tikėjau Kalėdų Seneliu. Nuo Kalėdų iki pat Naujųjų metų kas rytą po egle rasdavau dovanų. Bet vieną kartą naktį netyčia prabudau ir pamačiau po egle tėvą besikuičiantį, žiūriu, - dovanas deda. Tačiau tuomet vis tiek tebetikėjau, kad Kalėdų Senelis yra, tiesiog galvojau, kad jis ateina tik vieną kartą ir atneša vieną dovaną, o paskui tėveliai kitas dovanas padeda. Regis, jau ėjau į mokyklą, kai galutinai įsitikinau, jog tikro Kalėdų Senelio nėra. Tuomet švęsdami Naujuosius sulaukėme Senelio su dovanomis. Žiūriu, man kažkur matytos jo pirštinės, batai, o ir šiaip jis kažkoks neaiškus - moterišku balsu kalba. Tada apsižvalgiau ir pamačiau, kad močiutė kažkur dingo. Tuomet ir supratau aferą. Bet man jokios traumos nebuvo. Aš dar ilgai tėvams neišsidaviau, kad žinau Kalėdų Senelio paslaptį. Tiesiog nuo tada pradėjau jam rašyti konkretesnius laiškus - prašyti dovanų šuniuko... Žodžiu, - nebesikuklinau.

Eglė Jackaitė, Klaipėdos dramos teatro aktorė

Paskutinėje darželio grupėje aš dar aklai tikėjau, kad Kalėdų senelis yra tikras. Į šventę atėjęs tuometinis Senis šaltis perspėjo viską apie mus žinantis, nes mato per žiūronus. O kai jis paklausė, ar buvome geri, atsimenu, baisiai susigėdau, nuleidau galvą, nes tikrai žinojau, kad nebuvau auksinė. O kai Senelis pakvietė prieiti, net apsiverkiau iš tos baimės. Eidama į antrą klasę netikėtai sužinojau, kad Kalėdų Senelio nėra. Per karnavalą žaidėme žaidimą su Seneliu ir aš jam padaviau ranką, tuomet pajaučiau, kad tai mano tėčio ranka. Bet neišsidaviau, nenorėjau jo nuvilti, nes jis taip stengėsi. Bet man nebuvo skaudu. Tiesiog buvo gera dėl to, kad tėtis stengėsi padaryti man šventę. Šventas melas - tai ne nuodėmė.

Deivis, dainininkas

Aiškiai atsimenu tą dieną. Ruošiau pamokas savo kambaryje, o atėjęs tėtis uždarė duris. Bet netrukus man prireikė kažko paklausti, todėl pravėriau duris, žiūriu, - pro laukujes duris įeina tėtis ir neša rankose naują magnetofoną, kurį, žinoma, vėliau radau po eglute. Skaudu buvo sužinoti tikrąją tiesą apie Kalėdų Senelį. O dar, atsimenu, mokykloje su klasiokais diskutuodavome, ar yra Kalėdų Senelis, ar nėra. Aš buvau vienas iš nedaugelio, kuris dar šventai tikėjo jo egzistavimu. Tuomet paklausėme mokytojos, kokia yra tikroji tiesa, o ji aiškiai leido suprasti, kad jokio Senelio nėra. Iki šiol negaliu jai atleisti. Manau, kad reikia kaip galima ilgiau padėti vaikams tikėti stebuklais.

Rimantas Balsys, radijo stoties "Radijas 9" laidos "Gaspadoriau, subata" vedėjas, Klaipėdos universiteto docentas, humanitarinių mokslų daktaras

Neprisimenu jokio skausmingo lūžio. Juk žmogus nepastebi, kaip jam pradeda dygti ūsai, kaip pradedi plikti... Taip ir žinojimas, kad Kalėdų senelis yra netikras, ateina pamažu. Jei jokio lūžio nebuvo, gal aš ir iki šiol tikiu, kad Kalėdų Senelis yra? Nuo paties Senelio priklauso, ar jis įtikina, ar ne. Esu ir pats ne kartą buvęs Kalėdų Seneliu. Žinote, vaikų neapgausi. Žmoną, viršininką, net mokesčių inspekciją gal ir gali apgauti, bet vaikų - ne. Jei Dievas nedavė būti tikru Kalėdų Seneliu, bet kokia apgaulė išlįs net ir pro vešliausius ūsus, barzdą ar veilokus. Reikėtų vaikų paklausti, ar jie manimi patikėjo, kai buvau Kalėdų Senelis, bet tikrai žinau, kad kiekvieną darbą atlieku iš visos širdies. Mano penkiametis sūnus dar tebetiki, kad Kalėdų Senelis yra. Nuo Kalėdų iki pat Trijų Karalių kas rytą po eglute jis randa paliktą jo pėdsaką, žinoma, jei buvo geras. Vos tik atsibudęs bėga prie eglutės, juk labai malonu rasti tau paliktą nors mažą smulkmenėlę. Taip pat ir mes vaikystėje bėgdavome pažiūrėti, ar višta jau padėjo kiaušinį... Stengsimės, kad jis tikėjimą Kalėdų Seneliu turėtų kuo ilgiau, tikrai nesakysiu, kad jo nėra. Pats sužinos.

Liutauras Kasiulaitis, Klaipėdos dramos teatro aktorius

Tikrai neprisimenu, kada sužinojau, jog tikro Kalėdų Senelio nėra. Matyt, šis atradimas man nebuvo skausmingas. Kai jau buvau "pacanas", žinojau, kad po egle dovanas deda mama. Ir aš jai dėdavau dovanas. Naktį paslapčiomis atsėlindavome ir niekam nematant padėdavome, bet nė karto nesusidūrėme. Juk kai po egle randi dovanų, argi svarbu, ar jas padėjo tikras Kalėdų Senelis, ar mylimi ir brangūs žmonės. Kai aš pats būnu Kalėdų Seneliu, vaikai dažnai tikrina, tikras aš, ar ne. Pavyzdžiui, nusiimu kepurę... vaikai žiūri nustebę, kad plaukai neprisiūti prie kepurės. Dabar, kai tiek daug informacijos ir visur vaikščioja įvairiausių apsimetusių Kalėdų Senelių, vaikams daug sunkiau patikėti tuo stebuklu. Todėl būna labai gera, jei pavyksta. Atsimenu, į vieną įstaigą pas tuos pačius vaikus atėjau antrus metus iš eilės. Jie žiūri į mane ir sako "Seneli, tu praėjusiais metais irgi buvai. Vadinasi, tu tikras".

Edita UŽKURAITĖ