Vyriausybės nutarimas
| Vakar Vyriausybė nutarė įsteigti Šventosios valstybinį jūrų uostą. Spėjama, jog dabartinio uosto atstatymas gali kainuoti daugiau kaip 100 mln. litų. |
Vyriausybė nutarė Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis atstatyti Šventosios valstybinį jūros uostą. Vakar patvirtinti uosto nuostatai, nustatyti uostui priskiriamos žemės ir akvatorijos plotai bei ribos. Uosto atstatymas gali kainuoti daugiau kaip 100 mln. litų.
Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijas pavesta vykdyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.
Šis Vyriausybės nutarimas galios iki bus priimtas ir įsigalios įstatymas, reglamentuojantis Šventosios valstybinio jūrų uosto valdymą ir veiklą.
Pasak laikinojo Vyriausybės vadovo Algirdo Brazausko, uostas nebus prekinis - jis bus turistinis, į kurį galės įplaukti laivai su nedidele grimzle, galbūt 4 metrų.
Siekiama, kad atstatytas Šventosios jūrų uostas aptarnautų valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotos gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinius, jūros aplinkos ir žuvivaisos bei kitų valstybės institucijų laivus.
Manoma, jog uostas taip pat galėtų aptarnauti nedidelius žvejybos laivus, mažuosius jūrinius kruizinius bei keleivinius laivus, pramoginius ir sportinius laivus.
Planuojama, kad Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo darbai bus finansuojami iš ES struktūrinių fondų, taip pat gali būti panaudojamos valstybės lėšos ir kitų suinteresuotų juridinių ir fizinių asmenų lėšos.
Šiuo metu Lietuvoje eksploatuojamas vienintelis Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Tokios vienintelės bazės neužtenka valstybės saugumui, jos sienų bei teritorinės jūros apsaugai užtikrinti. Taip yra būtina turėti operatyvinę išsiliejusios naftos likvidavimo sistemą.
Be to, Klaipėdos uostas negali išspręsti visų tarptautinio turizmo, pakrantės žvejybos plėtros problemų bei pramoginių laivų prieglobsčio vietų užtikrinimo.
Atstačius Šventosios jūrų uostą, bus įvykdyti ES reikalavimai, kad Baltijos ir Šiaurės jūrų valstybės sudarytų galimybę pramoginiams laivams pasislėpti štormų ir audrų metu kas 50 pakrantės kilometrų atstumu - kad buriuotojai jį galėtų įveikti per dieną. Šiuo metu tarp Lietuvos ir Latvijos tokio tarpinio uosto nėra.
Tikimasi, kad Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymas ir jo veikla leis išplėtoti Lietuvos šiaurės vakarų regiono ekonomiką, bus sukurta naujų darbo vietų.
"Vakarų ekspreso" ir ELTOS inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą