Kas daroma Tarptautinėje jūrų perkėloje (TJP) atsižvelgiant į vežėjų ir keleivių priekaištus? Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) filialo "Eurogate Klaipėda", kurio padalinys yra TJP, direktorius Vaclovas Grigalauskas teigia, jog nereikėtų pamiršti, kad perkėloje dirba trys kompanijos, tad kaltinti dėl to vien TJP yra neteisinga.
Šiemet TJP padarytos didžiulės investicijos - kapitaliai suremontuotos ir įrengtos pagal europietiškus standartus muitinės kontrolės posto ir kitos patalpos, esančios pirmame pastate prie įvažiavimo į TJP. Atrodo muitininkai, jomis patenkinti. Ekspertai iš Europos Sąjungos sakė, kad jos atitinka europinį lygį. "Eurogate" vadovybės noras: šiame pastate turėtų būti atliekamos visos procedūros, susijusios su krovinių eksportu ir importu. Tai yra, kad klientas pro vienas duris įėjęs pro kitas išeitų visiškai susitvarkęs būtinus krovinio dokumentus.
Buvo tikėtasi, kad į TJP ateis Danijos kompanija "DFDS Transport", kaip buvo žadėta, kad Danijos kompanija "DFDS Tor Line", kuri valdo AB "LISCO Baltic Service" (LBS), čia švartuos laivą "Tor Neringa". Perkėloje buvo paruoštos papildomos aikštės sandėliuoti kroviniams. Kadangi danai daugiausia gabena šaldytus produktus, buvo įrengtos kolonėlės agregatams aprūpinti elektra. Taigi atsirado papildomi sandėliavimo plotai, pasiruošta priimti daug treilerių refrižeratorių. Šiandien, V. Grigalausko teigimu, TJP gali padvigubinti krovinių kiekį. Tačiau danai kol kas neatėjo, jų kroviniams skirtoje aikštelėje tupi žuvėdros, o laivas "Tor Neringa" švartuojamas prie 128-osios krantinės konsorciume Klaipėdos terminale.
Tad "Eurogate" teko kol kas vienai tvarkyti minėtą pastatą. Turint omenyje ir patalpų, ir aikštelių įrengimą, KLASCO investicijos Tarptautinėje jūrų perkėloje artėja prie milijono litų.
Beje, nemažai investuota diegiant stebėjimo sistemą. Klaipėdos regione dirba koncerno "Achema" saugos tarnybos "Budrusis sakalas" padalinys. Vaizdžiai tariant, dabar kiekvienas "Eurogate", ir TJP, ir kito jo padalinio krovinių terminalo, kvadratinis metras yra stebimas vaizdo kameromis. Beveik kiekvienas vadovas, įsijungęs kompiuterį, gali pasižiūrėti, kas kur yra daroma.
Laukiama, kol visi susirinks
Tačiau kad pats minėtas pastatas atitiktų europinį lygį, nepasakysi. Niūros laiptinės, tebealsuojančios sovietmečio dvasia, ir t. t. V. Grigalausko teigimu, kol kas negalima baigti remontuoti pastato, nes jame dar neįsikūrė visi tie, kurie jame turėtų būti. Pavyzdžiui, tebelaukiama UAB "Krantas Shipping" (100% akcijų priklauso LBS), užsiimančios krovinių ir keleivių forminimu. Jai yra skirtos nemažos patalpos, tačiau agentūra neskuba jų įrengti, ir todėl yra varginami klientai. Beje, įrengimo išlaidos vėliau jai būtų įtrauktos į patalpų nuomos mokestį. Kadangi DFDS laivas turėjo būti švartuojamas TJP, danų transporto firma čia puikiai įsirengė didžiules patalpas, kurios užima 200 kv. m, tačiau šiandien jos yra nenaudojamos. Ateina žiema, jas reikės šildyti, neaišku, kas turės dengti nuostolius TJP.
Pasak V. Grigalausko, kai visi susirinks, tada, bus galima baigti pastato remontą ir įgyvendinti koncepciją, kad visos procedūros būtų atliekamos viename pastate.
Vargo net generalinis direktorius
Visų pirma TJP buvo pritaikyta geležinkeliniams pervežimams, nebuvo pastatyta kaip ro-ro terminalas. Tad ji yra padalinta į dvi dalis didžiuliais pylimais ir estakadomis, todėl gana sunku reguliuoti transporto judėjimo srautus. Pasaulinė praktika rodo, kad ro-ro terminalai turi būti kvadrato formos, krovinys turi būti kuo arčiau laivo, taip pat kaip ir išvažiavimo vartai. To TJP, žinoma, nėra.
Perkėloje dirba UAB "Baltijos keltų terminalas", kurio 100% akcijų priklauso danų valdomai LBS. Dar čia yra ir UAB "Laivyno technikos priežiūros bazė", kurios 100% akcijų valdo taip pat LBS. Pasak V. Grigalausko, "Baltijos keltų terminalas" yra labai nepatogioje vietoje, tad atsiranda visokių trukdžių. TJP tikisi, jog ateityje su šiuo terminalu bus glaudžiau bendradarbiaujama šalinant kai kuriuos trūkumus, kad dėl jų nenukentėtų klientai. Direktoriaus teigimu, jeigu perkėloje karaliautų vien "Eurogate", tada jai tektų prisiimti visus priekaištus, tačiau taip nėra.
Neseniai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas keltu grįžo iš Švedijos ir apie 40 minučių vargo, kol išvažiavo iš perkėlos. Pasipylė priekaištai TJP, nors S. Dobilinskas atvyko į UAB "Baltijos keltų terminalą". Tai šios bendrovės užduotis padaryti taip, kad keleiviui nekiltų jokių problemų.
Beje, UAB "Krantas Shipping" yra parengęs informacines skrajutes, kuriose yra nubraižytos autotransporto judėjimo keltuose schemos. Galbūt ir patys keleiviai kartais būna neatidūs, neatkreipia dėmesio į informacinius pranešimus. "Eurogate" direktoriaus teigimu, šiuo metu perkėloje yra daugiau kaip 100 ženklų, nurodančių kur važiuoti, kur kas yra. Pasak V. Grigalausko, TJP judėjimo keltuose kryptis buvo pakeista, čia stengiasi viską organizuoti taip, kad keleiviams ir krovinių vežėjams būtų kuo lengviau orientuotis, tačiau ne visada pavyksta padaryti taip, kaip nori.
Pasak direktoriaus, DFDS atstovai kalba apie tai, kad TJP reikėtų plėsti kelius. Reikėtų didinti įvažiavimo juostas. Dabar važiuojama dviem, o reikėtų 4 įvažiavimo ir 4 išvažiavimo juostų, kad transportas nebūtų sulaikytas. Tačiau orientuojantis į tai, kad Lietuva įstos į Europos Sąjungą, galima tikėtis, kad tokios patikros perkėloje nebeliks. Todėl "Eurogate" direktorius abejoja, ar verta toms juostoms išleisti pinigus. Be to, KLASCO vadovybė mano, kad ji jau čia investavo savo dalį, dabar savo žodį galėtų tarti ir partneriai.
Keleiviams gerinti sąlygų neketinama
Problema dėl keleivių, V. Grigalausko teigimu, yra ta, kad nėra žymaus jų augimo. TJP kasmet aptarnauja apytikriai 100 tūkstančių keleivių. Tad investuoti šį verslą perkėlai nepasimoka, tai būtų jai nuostolinga. Pasak "Eurogate" direktoriaus, jeigu keleivių pervežimai pradės didėti, jeigu jie bent padvigubėtų, o dar geriau būtų, jeigu patrigubėtų, tada tektų statyti naują keleivių salę, ją reikėtų sujungti galerijomis su laivais taip, kaip tai daroma pasaulio uostuose, kuriuose yra tikri keleivių terminalai.
Šiandien keleivių srautas Tarptautinėje jūrų perkėloje yra nedidelis. Galima čia būtų pastatyti nuostabiausius viešbučius, prabangias keleivių sales su parduotuvėmis, restoranais, tačiau viskas būtų nuostolinga. Beje, dabar turimoje keleivių salėje buvo įrengtas baras. Tačiau jame niekas nieko nepirko, ir jį teko uždaryti.
Mukrano uoste puikiai įrengtos yra tik Švedijos kryptimi vykstančių keleivių salės. Lietuvos keleiviai, atvykę į Mukrano uostą, V. Grigalausko teigimu, irgi turi vargti. Nėra nei laukiančių taksi, autobusai neveža iki miesto. Jeigu niekas nepasitiks, gali tekti eiti su lagaminu kelis kilometrus. Negana to, Mukrano uoste dar turi ieškoti policininko, kad jis uždėtų antspaudą. "Pas mus bent jau antspaudus sudeda",- juokavo "Eurogate" direktorius.
Ir Kylio uoste taip pat nėra jokių galerijų, vedančių į laivus, nėra modernių laukimo salių. Ir muitininkai ten dirba mobiliuose nameliuose. "Vokiečiai labai kruopščiai skaičiuoja pinigus ir neinvestuoja jų ten, kur jie neduos pelno. Jeigu vakariečiai neinvestuoja, kodėl tai turėtume daryti mes? Atsiras didžiulis srautas, sakykime, po pusę milijono keleivių Kylio kryptimi, teks ir TJP daryti investicijas. Taip, keleiviai šiek tiek nepatenkinti, tačiau kolegos priešinguose krantuose taip pat stebuklų neturi. Beje, LISCO keltuose galėtų būti pranešama, kad laive galima užsisakyti taksi",- "Vakarų ekspresui" sakė V. Grigalauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą