Uostamiesčio savivaldybės finansininkai jau sukurpė išlaidų mažinimo planą, kuris šiuo metu pristatomas Klaipėdos miesto tarybos komitetams.
Savivaldybės biudžeto pajamas siūloma mažinti arti 20 mln. litų ir tai palies daugybę sričių: nuo biudžetinių įstaigų algų fondo iki investicinių
projektų.
Mažins investicijas
Beveik 15 mln. litų mažinamos prognozuojamos gauti pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio: šią sumą nutarė atimti Vyriausybė.
4,3 mln. litų "apkarpomos" investicinės programos, kurias buvo įsipareigojusi finansuoti valstybė, ir 4,7 mln. - savivaldybė.
Iš valstybinės programos 2,5 mln. litų nebus skirta universalios sporto arenos Klaipėdoje statybai. Dar 1,6 mln. litų arenai nebus skirta ir iš savivaldybės biudžeto: šią projektavimo darbams reikalingą sumą planuojama padengti iš paimtos paskolos.
500 tūkst. valstybės lėšų nebus skirta Klaipėdos universitetinės ligoninės centrinio korpuso operacinės rekonstravimui, 300 tūkst. - Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklos pastato statybai, 1 mln. litų - Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų sugrįžimo į Lietuvą ir jų aprūpinimo programai įgyvendinti.
950 tūkst. litų šiemet nebus skirta gyventojams iš Laisvosios ekonominės zonos teritorijos iškeldinti, 500 tūkst. - pasaulinės didžiųjų burlaivių regatos "The Tall Ship's Races Baltic 2009" organizavimo išlaidoms, 243 tūkst. litų - Tarptautinio Europos šalių tautinės kultūros festivalio "Europeade" organizavimo išlaidoms padengti.
Pati savivaldybė turėtų nebeskirti 1,6 mln. litų švietimo programų investicijoms, 400 tūkst. litų - kultūros fabriko projektui.
Kirs per algas
Taip pat nutarta 2-5 proc. mažinti darbo užmokesčio fondą. Anot savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Aldonos Špučienės, mažiausiai bus karpoma socialinėse, kultūros įstaigose, daugiausiai - pačioje administracijoje ir švietimo įstaigose.
Kai kurie politikai piktinosi, kad universaliai arenai finansuoti pinigai bus imami iš paskolos, kai būtų galima juos skirti algoms išmokėti. A. Špučienė paaiškino, kad to daryti neleidžia teisės aktai.
"Yra du keliai: arba mažinti laisvus etatus, arba pasiūlyti darbuotojams išeiti nemokamų atostogų", - tikino A. Špučienė.
Savivaldybės valdymo programai išlaidos mažinamos 936 tūkst. litų: iš jų 472 tūkst. litų - darbo užmokesčiui. Pačioje savivaldybės administracijoje asignavimus siūloma mažinti 893 tūkst. litų, iš jų - 453 tūkst. darbo užmokesčiui. Nebebus skiriami pinigai ir savivaldybės darbuotojų mokymui, korupcijos žemėlapiui rengti ir kt.
Išlaidas savivaldybės Tarybai aptarnauti siūloma mažinti 31 tūkst. litų.
Nuo Miesto urbanistinės plėtros programos nurėžiama arti 1,7 mln. litų. Tai ypač nepatiko teritorijų planavimo specialistams, kurie tikino, kad dauguma darbų jau yra atlikti, pasirašytos sutartys, tad nesumokėti esą negalima. Iš šios sumos arti 530 tūkst. litų nukerpama įvairiems teritorijų planavimo dokumentams įsigyti.
Žvelgdami į pateiktus skaičius kai kurie politikai piktinosi, kad nėra įtrauktas ir punktas nebemokėti Lietuvos savivaldybių asociacijai narystės mokesčio, kuris per metus klaipėdiečiams atsieina apie 150 tūkst. litų, o iš narystės asociacijoje naudos esą mažai.
Išlaidų optimizavimo plano gaires nustatė speciali Klaipėdos miesto mero sudaryta darbo grupė. Žirklės galėtų būti dar aštresnės, tačiau šiais metais Vyriausybė Klaipėdai grąžino 6 mln. litų, kuriuos savivaldybė buvo permokėjusi pernai.
Pakoreguoto biudžeto projektas Klaipėdos miesto tarybai tvirtinti turėtų būti teikiamas birželio pabaigoje.
"Dabar keliama panika"
Judita SIMONAVIČIŪTĖ, Klaipėdos vicemerė
Dirbame jau mėnesį. Pirmiausiai peržiūrėjome investicijų dalį, kur ir kiek galima sumažinti. Mažinama bus perpus. Svarstyti, kurie darbai - ne pirmo būtinumo, kuriems atlikti galima rasti papildomą finansavimą. Įvairioms kitoms sritims bendras mažinimo koeficientas nustatytas 4-5 proc. Kalbu ir apie algas, mokyklų finansavimą, miesto tvarkymą, ūkį ir kita. Čia galimi buvo du variantai: arba visiems vienodai tuos procentus mažinti, arba pažvelgti į perspektyvą, peržiūrėti atskiras grupes, kur ir kokios išlaidos, ar jos racionaliai naudojamos, ar vidiniai resursai leidžia taupyti. Pavyzdžiui, mokyklų valymas: ar geriau samdyti valytoją, ar skelbti viešą konkursą paslaugai pirkti. Tačiau tokie planai - tik kitiems metams. Dar reikia peržiūrėti biudžeto surinkimą, o jis nėra tragiškas.
Darbo grupė susitiko ir su švietimiečių profsąjungos atstovais, direktorių taryba, ir pastebėjome, kad bandoma dabar sukelti paniką, sumaištį biudžetinėse įstaigose. Pasipylė raštai, kreipimaisi, prašymai neatlikti vieno ar kito veiksmo. Galiu pasakyti, kad nenoras ieškoti išlaidų optimizavimo, racionaliai naudoti lėšas kvepia paprasčiausia įstaigų vadovų nekompetencija, vadybos gebėjimų nebuvimu. Reikia analizuoti, o švietimo įstaigų vadovams lengviau viską permesti ant tėvų pečių. Tuomet vadovas pats nesupranta, kas vyksta, nevaldo situacijos. Nesiruošiama stačia galva visko daryti, mums svarbu, kad nebūtų mažinamas paslaugų teikimas. O raginimai švietimo įstaigose darbuotojams išeiti dviem savaitėms nemokamų atostogų... Joks įstatymas neprivers to daryti. Štai savivaldybės administracijoje galėtų nemokamų atostogų išeiti, nes yra labai daug darbuotojų, kurie piktnaudžiauja ir atostogauja po vieną, dvi, tris dienas. Taip jie apkrauna papildomu darbu ir buhalteres, ir administracijos vadovybę, kuri neturėtų toleruoti tokio požiūrio. ◄
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą