Tauralaukyje iškils naujas gyvenamasis kvartalas

Projektai

Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos sprendimu dar vienas sklypas Tauralaukyje iš žemės ūkio tapo "kitos paskirties". Čia suplanuota naujo gyvenamųjų namų kvartalo bei visuomeninio komercinio centro statyba, bus sutvarkyta teritorija, planuojamas intensyvus apželdinimas, gatvių bei inžinerinės infrastruktūros įrengimas.

Šiuo metu ten, kur turėtų iškilti naujas gyvenamasis kvartalas, kuriame būtų sodybinio užstatymo sklypų, blokuotų bei daugiabučių namų su visiškai nauja gatvių ir inžinerinių tinklų infrastruktūra bei komerciniu visuomeniniu centru ties Klaipėdos gatve, esama plynės. Nenuganytos ir nenušienautos pievos leidžiasi iki Danę supančių "sulaukėjusių" želdinių bei trejeto kūdrų, savo laiku iškastų priešgaisrinėms reikmėms. Tiesa, aplink tuos vandens telkinukus esama ir senų ąžuolų.

Teritorijos istorija

Naujojo kvartalo teritorija priklausė buvusio Mažojo Tauralaukio, nuo 1923 m. vadinto Tauralaukėliais, dvarui. Jo istorija skaičiuojama nuo XVI amžiaus. XVII-XIX a. dvaras priklausė įvairiems savininkams. Po Pirmojo pasaulinio karo dvarą įsigijo iš Osterodės atvykęs Emilis Balceris (Emil Balzer), kurio šeimai jis priklausė iki 1944 metų. Vienam šios šeimos narių ir buvo grąžinta dalis valdytos teritorijos.

Dvarvietė nuo XVII a. pabaigos buvo žinoma ir mėgstama klaipėdiečių užmiesčio išvykų vieta. Danės slėnyje buvusiame miške parke būta karuselių, kėglių bei biliardo salių. Šiame dvare ir parke 1807 m. lankėsi Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize bei dvariškiais (Beje, 1900 m. Danės slėnyje buvo pastatytas akmuo karalienės Luizės atminimui). Vėliau karališkosios šeimos nariai ne kartą lankydavosi Mažajame Tauralaukyje. 1890 m. čia svečiavosi Vokietijos imperijos valdovas - kaizeris Vilhelmas.

Nuo XIX a. trečiojo dešimtmečio į Tauralaukį plaukė laivai, o 1877 m. iš Klaipėdos buvo nutiestas pėsčiųjų takas. Būta ir dar vieno tilto per Danę, kurio poliai ir dabar tebėr išlikę.

Teritorija, kurioje planuojama statyti naują kvartalą, nuo XIX a. pabaigos jokių statinių nebūta. Čia riogso tik pamatų liekanos, kurios, pasak vietinių gyventojų, liko iš sovietmečiu statyto bendrabučio sezoniniams darbininkams.

Įvairus užstatymas

Teritorijos detalųjį planą statybos firmos "Selka" užsakymu parengė "Pamario projektų" architektai. Pasak direktoriaus architekto Romo Gailiaus, planuojant teritoriją teko derinti ir užsakovo, ir miesto interesus, mat pagal ruošiamą naują Klaipėdos miesto bendrąjį planą palei Danę turėtų iškilti nauji gyvenamieji kvartalai su visa būtina infrastruktūra. Tad architektai išnagrinėjo didesnę nei planuojamoji teritoriją ir pateikė projektinius pasiūlymus dėl gatvių bei inžinerinės infrastruktūros vystymo gretimose teritorijose.

Detaliajame plane numatyta nauja perspektyvinė D1 kategorijos gatvė, dalinsianti kvartalą į dvi - rytinę ir vakarinę - dalis, kuri tęstųsi nuo Klaipėdos gatvės šiaurės kryptimi. Vakarinėje kvartalo dalyje suplanuoti sodybinio užstatymo žemės sklypai, kurių dauguma ribojasi su esamu vandens telkiniu. Rytinė dalis - blokuotais ir daugiabučiais gyvenamaisiais namais numatoma užstatyti teritorija. Beje, jeigu pasiseks įgyvendinti architektų idėjas, blokuoti gyvenamieji namai kotedžai išsidėstytų terasomis, o to Klaipėdoje dar nebūta.

Pažymėtina ir tai, kad kvartalo individualių ir blokuotų gyvenamųjų namų projektavimą numatoma vykdyti kompleksiškai, parenkant vieną generalinį projektuotoją. Tokiu būdu siekiama sukurti aukštos architektūrinės kokybės, vieningos stilistikos gyvenamųjų namų kvartalą. Pirkėjui pasirinkus statyti vieną iš pateiktų gyvenamųjų namų tipą ir atlikus korektūrą, projektas turės būti suderintas su Generaliniu projektuotoju ir detaliojo plano rengėjais.

Planuojant teritoriją bei parenkant užstatymui tinkamiausias vietas buvo stengtasi maksimaliai išsaugoti esamus želdinius, ypač senuosius ąžuolus, taip pat suplanuotos naujos bendro naudojimo apželdintos erdvės, pratęsiančios Danės upės pakrantės rekreacines teritorijas.

Statys dviem etapais

Detaliojo plano sprendiniai bus įgyvendinami dviem etapais. Pirmas etapas būtų kompleksiškai išspręsti naujų gatvių bei inžinerinių tinklų įrengimą bei iškeldinti esamas komunikacijas. Gatvių, pėsčiųjų takų, magistralinių inžinerinių tinklų infrastuktūra įrengiama teritorijos savininko lėšomis.

Antrasis etapas būtų pastatų ir statinių statyba, kuri galima tik rekonstravus ir įrengus minėtuosius magistralinius tinklus, gatves, pėsčiųjų bei dviračių takus ir įrengus jų apšvietimą.

Planuojama, kad gatvės ir inžineriniai tinklai turėtų būti nutiesti iki pavasario, o vėliausiai vasaros pradžioje ketinama pradėti statyti namus.

Užsakovas planuoja namus statyti irgi etapais, kitaip tariant, mikrokvartaliukais arba gatvelėmis. Taip daryti norima atsižvelgiant į būsimųjų gyventojų patogumus, kad žmogui atsikėlus į savo namą po jo langais nevyktų amžinosios statybos. Manoma, jog iki kitų metų pabaigos jei ir ne visas kvartalas bus užstatytas, tai bent jau bendras jo vaizdas bus aiškus.

Dviračiais - prie Danės, kateriais - į marias

Kadangi "Pamario projektų" architektams teko analizuoti didesnę nei planuotoji teritoriją, jiems kilo idėjų dėl Danės pakrantės ne tik šalia būsimojo kvartalo, bet ir tolesnių teritorijų, galimo "sukultūrinimo".

Pasak R. Gailiaus, Klaipėdos mieste gyvenantieji, - žinia, ne visi,- teoriškai turi galimybę tiesiai iš savo kiemo įsėdę į katerį išplaukti į marias. Tam dėkinga yra būtent minima teritorija Tauralaukyje. Tačiau vienam užsakovui, statysiančiam 10 ha plote gyvenamąjį kvartalą, įgyvendinti tokią idėją tikrai per brangu. Bet žiūrint kompleksiškai, jeigu kooperuotųsi visi sklypų prie Danės savininkai bei juos palaikytų miestas, tai būtų įmanoma. Tada būtų galima sutvarkyti "sulaukėjusius" Danės pakraščius: įrengti krepšinio aikšteles, teniso kortus, vieną kitą nedidelių laivelių uostelį.

Galima būtų nutiesti dviračių takus, kuriais būt galima atvažiuoti iš Klaipėdos, įrengti poilsiui skirtas aikšteles - juk niekam ne paslaptis, kad dabar vadinamasis poilsis vyksta stichiškai, o po tokių poilsiautojų apsilankymo pakrantės atrodo it po stichinės nelaimės.

Beje, būsimame kvartale komercinės paskirties sklypas "paliktas" tikintis, kad gal atsiras investuotojas, susidomėsiantis poilsio prie Danės organizavimu: gal galėtų nuomoti dviračius, valtis bei užsiimti kita panašia veikla.

Kiek visa tai įmanoma įgyvendinti - sunku prognozuoti. Palei Danę esančių sklypų savininkai žodžiais idėją palaiko, bet kol kas realiai dirba tik vienas investuotojas. Kiti kol kas tik nori. Livija GRAJAUSKIENĖ