Kaip jau skelbta, ketvirtadienį socialdemokratų iniciatyva Seimas atidėjo vardų ir pavardžių rašymo klausimą. Parlamentarų darbotvarkėje nebeliko nei Seimo narių socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės parengto įstatymo projekto, nei alternatyvaus dokumento, kurį rengė konservatoriai Valentinas Stundys ir Rytas Kupčinskas.
Reaguodami į tokį politikų žingsnį Tautininkų sąjungos nariai spėjo, kad visuomenės reakcijos išsigandę Seimo nariai prieš artėjančius prezidento ir Europos Parlamento rinkimus bando sukurti ramią atmosferą ir nekurstyti aistrų. Tautininkais Gintaras Songaila kėlė prielaidą, kad asmenvardžių rašybą reglamentuojantį įstatymą bus bandoma priimti pasibaigus rinkimų vajui.
G. Kirkilo ir I. Šiaulienės parengtą įstatymo projektą laikydami gėdingu tautininkai šių socialdemokratų pavardes kalė prie improvizuoto gėdos stulpo.
"Jau žinome du lietuvių kalbos išdavikus, kurie pateikė šį projektą Seime. (...) Primename, kad šis gėdos stulpas atsiras prie Seimo iškart, kai tik tas gėdingas įstatymas bandys lįsti į dienos šviesą. Kaip matote, vietos čia dar yra, kiekvienas, kuris bandys darkyti mūsų kalbą ir įvedinės dvikalbystę, tikrai bus prikaltas prie šio stulpo", - spaudos konferencijos metu sakė Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka.
Tautininkų požiūriu, priėmus socialdemokratų siūlomą įstatymo variantą, lenkų tautos reikalavimų nesumažėtų - priešingai, būtų atverti keliai dvigubos pilietybės įteisinimui.
"Leidus lietuviškuose dokumentuose asmenvardžius rašyti lenkiškai ir įteisinus dvigubą Lietuvos pilietybę, kodėl Vilniaus ar Šalčininkų krašto gyventojas negalėtų greta lenkų kortos gauti ir Lenkijos pilietybės? O, kaip žinome, Lenkijos pilietybės įstatymas yra tuo įdomus, kad Lenkija į savo pilietį žiūri tik kaip į savo pilietį, nesvarbu, kiek kitų pilietybių jis dar turi. Imperialistinės valstybės ima viena kitos pavyzdį, o pažiūrėjus į Krymo atvejį, Abchazijos įvykius, paklausius Sergejaus Lavrovo ir Vladimiro Putino kalbų, kyla abejonių, kas galėtų paneigti, kad tai yra ilgo plano dalis?", - retoriškai klausė J. Panka
Tautinės minties atstovai, tvirtinę, kad Lietuvos politikus spaudžia ir šantažuoja Varšuvos politiniai sluoksniai, baiminosi ne tik dėl vidinių kultūrinių ir socialinių Lietuvos gyvenimo aspektų, bet ir dėl nacionalinio šalies saugumo.
"Kodėl Lenkija taip spaudžia savo mažąją kaimynę? Juk tai tik kelios raidelės (...) Kaip tik tos kelios raidelės yra žingsnis, kuris atvers reikalavimų laviną, nes tam jau egzistuos pagrindas - mes patys būsime atidarę įrankių skrynelę, kaip menkinti mūsų valstybingumą ir politiškai ir kultūriškai integruoti Vilniaus kraštą į Lenkijos valstybės sudėtį. Nesakau, kad tai bus padaryta tiesiogiai, bet mes žinome, kad dabar to siekiant visai nebūtina įvesti armijų", - kalbėjo publicistas ir kultūrininkas Vytautas Rubavičius.
Kaip paaiškino J. Panka, jo vadovaujama partija palaiko alternatyvų V. Stundžio ir R. Kupčinsko Seimui pateiktą įstatymo variantą, numatantį, kad asmenvardžiai originalo kalba gali būti rašomi antrajame paso puslapyje. Tuo metu šalies vietovardžiai, anot tautininkų, turėtų būti rašomi iškirtinai lietuviškai.
Kaip informavo "Vilnijos" draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, gegužės 6-ąją Lietuvos sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir "Vilnijos" draugija prie Seimo surengs mitingą, į kurį žada prisikviesti nuo 1 iki 2 tūkst. protestuotojų.
Primename, kad socialdemokratų G. Kirkilo ir I. Šiaulienės parengtame įstatymo projekte įtvirtintas principas - vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat nustatytos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis.
Pagal projektą, išimtys taikomos užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis (pvz., užsieniečių sutuoktiniams, jų vaikams). Tačiau ir šiais atvejais, asmens pageidavimu, prioritetas būtų teikiamas lietuviškiems rašmenims.
"Taigi išimtiniais, įstatyme numatytais atvejais - valstybės ir savivaldybių sudaromuose ir išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, kaip įprasta visose (išskyrus Lietuvą ir Latviją) šalyse, kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo", - sako projekto rengėjai.
Jie pažymi, kad asmens vardas ir pavardė, įrašyti į asmens dokumentus iki šio įstatymo įsigaliojimo, galės būti keičiami pagal jame įvardytus reikalavimus tik asmens prašymu.
Siūloma, kad Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas įsigaliotų 2015 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į piliečių reikalavimą ginti valstybinę kalbą, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas, Šešėlinės vyriausybės švietimo ir mokslo ministras Valentinas Stundys parlamentarų grupės vardu įregistravo alternatyvų Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.
Šiuo dokumentu siūloma nustatyti, kad Lietuvos piliečiams visais atvejais kaip pagrindinė naudojama lietuviška asmenvardžių forma, tačiau asmens pageidavimu kaip papildoma informacija gali būti įrašoma ir asmenvardžio grafinė forma to asmens pasirinkta kalba.
Lietuvos pilietybę įgijusiems asmenims, kurie turėjo nelietuvišką vardo ir(ar) pavardės formą, ši forma būtų įrašoma papildomai. Sutuoktiniams bei jų palikuonims, kurie įgijo užsieniečių ar asmenų be pilietybės pavardės formą, ši forma, pagal projektą, taip pat įrašoma kaip papildoma informacija, tačiau kaip pagrindinė oficiali forma yra išsaugoma lietuviškai perrašyta atitinkamos pavardės forma.
Įstatymas nustatytų ir pareigą Lietuvos kompetentingoms institucijoms nurodyti asmens vardo ir pavardės lietuvišką formą net ir tais atvejais, kai jų sudaromuose ar išduodamuose dokumentuose nurodomi asmenys nėra Lietuvos piliečiai.
"Taigi taip bus pasiektas aiškumas dėl Lietuvos piliečių, susituokusių su kitų valstybių piliečiais, ir jų vaikų pavardžių, taip pat tautinėms mažumoms priklausančių asmenų vardų ir pavardžių ar Lietuvos pilietybę įgyjančių užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo. Atsižvelgiant į Latvijos praktiką, taip būtų išsaugota valstybinės kalbos sistema ir iki minimumo sumažinami nepatogumai dėl lietuviškos asmenvardžių perrašos. Atkreiptinas dėmesys, kad lietuvių kalbos sistema yra gimininga latviškajai, todėl Latvijos praktika šioje srityje yra svarbiausia Lietuvai", - sako projekto autoriai.
Šio įstatymo projekto rengimą inicijavo Seimo nariai V. Stundys ir R. Kupčinskas, atsižvelgę į 60 tūkstančių piliečių "Reikalavimą ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą