Balandžio mėnesį Teisėjų etikos ir drausmės komisija teisėjai R. Augustei iškėlė drausmės bylą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teikimą. Jame nurodyta, kad ginčas tarp teisėjos ir savivaldybės administracijos vyksta jau nuo 2011 m., jį bandyta išspręsti bylinėjantis teismuose. 2011 m. teisėja R. Augustė prašė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atleisti ją nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste už 2010 m., o vėliau, sulaukusi neigiamo sprendimo, apskundė jį Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
Teisminiai procesai vyko iki 2014 m., kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu padėjo galutinį tašką šiame ginče, konstatavęs, kad teisėja nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2010 m. neatleista pagrįstai. Nors šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas buvo galutinis ir neskundžiamas, R. Augustė ir toliau nemokėjo nustatyto mokesčio už 2010 m. Rinkliavos įmokas mokėjo netvarkingai, susidarė 30,46 Eur rinkliavos skola, todėl Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras vėl buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija padarė išvadą, kad teisėja R. Augustė, iš esmės dėl mažareikšmio ginčo, beveik šešerius metus yra įsitraukusi į teisminius procesus ir toks teisėjos elgesys gali sudaryti pagrindą kitiems asmenims manyti, kad ji naudojasi savo pareigomis ir taip daro neleistiną poveikį bylą nagrinėjančiam teismui ar kitiems asmenims. Komisijos vertinimu, teisėjos elgesys taip pat rodo jos ambicingumą ir kategoriškumą, o ne norą pasiekti susitarimą ar kompromisą, geranoriškai išspręsti konfliktą ir tai gali formuoti nepalankią nuomonę apie teisingumo vykdymą.
Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad teisėjos R. Augustės elgesys, kai ji įgyvendino savo konstitucinę teisę į teisminę gynybą nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 6 d., nelaikytinas elgesiu, pažeidžiančiu Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, todėl drausmės bylos dalį dėl teisėjos veiksmų šiuo laikotarpiu ginant savo pažeistas teises ir teisėtus interesus nutarė nutraukti. Sprendžiant teisėjos R. Augustės drausminės atsakomybės klausimą, nutarta apsiriboti jos elgesio vertinimu po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo.
Teisėjų garbės teismas nustatė, kad teismui priėmus 2014 m. sausio 6 d. sprendimą, kuriame konstatuota, kad R. Augustė nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2010 m. neatleista pagrįstai, teisėja ir toliau nepripažino vietinės rinkliavos mokėjimo už 2010 m. Teisėja beveik dvejus metus, žinodama, kad ji nėra atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir kad šiuo klausimu yra priimtas galutinis teismo sprendimas, rinkliavos už 2010 m. ir toliau nemokėjo, mokėdama rinkliavos įmokas vėliau, įmokose nurodydavo konkretų mokėjimo laikotarpį, vėlesnį nei 2010 m. Tai rodo, kad teisėja R. Augustė nepripažino galutinio teismo sprendimo, kategoriškai laikėsi savo pozicijos. Teisėjų garbės teismo vertinimu, toks teisėjos elgesys nesuderinamas su teisėjams keliamais aukštais etinio ir moralinio pobūdžio reikalavimais. Savo elgesiu teisėja R. Augustė pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus sąžiningumo ir nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus.
Priimdamas sprendimą Teisėjų garbės teismas atsižvelgė ir į pačios teisėjos požiūrį į padarytus pažeidimus. Iš jos pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad teisėja savo veiksmus vertina nepakankamai savikritiškai. Taip pat atsižvelgta į teisėjos R. Augustės veiksmus po drausmės bylos iškėlimo ir vertino juos kaip teisėjos asmenybę charakterizuojančius duomenis. Teisėjų garbės teisme papildomai gauti dokumentai patvirtina, kad teisėja po drausmės bylos iškėlimo kreipdamasi į subjektą, inicijavusį drausmės bylos iškėlimą „Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo“, pabrėžtinai prisistato esant teisėja, įsakmiu tonu reikalauja jai pateikti dokumentus, pranešimus siunčia ne iš asmeninio, o iš tarnybinio elektroninio pašto. Teisėjų garbės teismo vertinimu, tai rodo, kad teisėja, spręsdama savo asmeninius reikalus, galimai naudojasi tarnybine padėtimi.
Teisėjų garbės teismas atsižvelgė į tai, kad teisėjos R. Augustės drausminės atsakomybės klausimas Teisėjų garbės teisme sprendžiamas ne pirmą kartą (2013 m. buvo apsiribota drausmės bylos svarstymu, tais pačiais metais teisėjai buvo skirtas griežtas papeikimas). Šie duomenys rodo, kad teisėja išvadų nepadarė, jos elgesys nepasikeitė – atlikdama teisėjo pareigas ji ir toliau nesilaiko Teisėjų etikos kodekso reikalavimų. Įvertinęs visas aplinkybes, Teisėjų garbės teismas nusprendė teisėjai Rasai Augustei skirti griežtą papeikimą.
Taip pat šiandien Teisėjų garbės teismas paskelbė sprendimą Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjui Valdui Alškai iškeltoje drausmės byloje. Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad teisėjas, užtikrindamas teisiamojo posėdžio tvarką nebuvo pakankamai oficialus, kantrus, mandagus ir korektiškas vienos bylos proceso dalyvių atžvilgiu. Teisėjų garbės teismas nusprendė, kad tokiu elgesiu teisėjas V. Alška pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui, pavyzdingumo, teisingumo ir nešališkumo principus.
Svarstydamas klausimą dėl teisėjui V. Alškai drausminės atsakomybės poveikio priemonių parinkimo Teisėjų garbės teismas atsižvelgė, kad jo padarytas pažeidimas buvo vienkartinio pobūdžio, teisėjas charakterizuojamas teigiamai; taip pat įvertino tai, kad teisėjas visiškai pripažino padaręs etikos pažeidimus, supranta savo neetiško elgesio neigiamą poveikį teisėjo autoritetui, dėl padaryto pažeidimo išgyvena ir nuoširdžiai gailisi. Padaręs išvadą, kad šiuo atveju pats drausmės bylos iškėlimas, jos nagrinėjimo procesas padarė teisėjui teigiamą poveikį ir drausminės atsakomybės tikslai šioje byloje pasiekti, Teisėjų garbės teismas nutarė apsiriboti drausmės bylos svarstymu.
Šie Teisėjų garbės teismo sprendimai per 10 dienų nuo jų priėmimo dienos gali būti skundžiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą