Tačiau Klaipėdoje sulaukti pagalbos nėra iš kur
Jei susidursite su lyčių lygių galimybių problemomis, pagalbos galėsite ieškoti tik Vilniuje, mat Klaipėdoje ir apskrityje paprasčiausiai nėra institucijos ar bent jau vieno darbuotojo, atsakingo už šią pastaruoju metu vis dažniau gvildenamą žmogaus teisių gynimo sritį.
Tuo tarpu sostinėje įsikūrusi Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kasmet sulaukia vis daugiau skundų. Daugėja ir už pažeidimus taikomų nuobaudų.
Be to, palyginus su kitomis apskritimis, Klaipėdos apskritis pagal skundų skaičių užima vieną pirmųjų pozicijų. Vadovaujantis naujausiais duomenimis, 41 proc. skundų gauta iš Vilniaus, 12 proc. - iš Panevėžio, 8 proc. - iš Klaipėdos, 7 proc. - iš Marijampolės, 5 proc. - iš Kauno apskričių.
Nėra atsakingų
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistės R. Dapkevičienės, Savivaldybėje nebuvo ir nėra žmogaus, kuris rūpintųsi vyrų ir moterų lygių teisių klausimais. Tačiau valdininkė nemano, kad reikalingas už šią sritį atsakingo žmogaus etatas. "Man atrodo, kad mūsų žmonės dar nėra įpratę dėl tokių dalykų ieškoti pagalbos. Galbūt mūsų visuomenė nėra tam subrendusi", - svarstė R. Dapkevičienė.
Savivaldybės darbuotoja pridūrė negirdėjusi, kad į Savivaldybę kada nors būtų kreipęsis žmogus, besiskundžiąs lyčių lygių galimybių pažeidimais. "Į mūsų skyrių klaipėdiečiai kreipiasi pačiais įvairiausiais klausimais. Bet skundų dėl lygių galimybių per savo darbo metus nesu sulaukusi. Būna, kad atėjusi moteris skundžiasi, kad ją vyras išvarė iš buto, jog nebeturi kur gyventi, kuo vaikus maitinti. Bet tai juk socialinės problemos", - teigė ji.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas spaudai Mindaugas Griškevičius taip pat teigė, kad apskrityje tikrai nėra žmogaus, kuris rūpintųsi vyrų ir moterų lygių galimybių kontrole. M. Griškevičius įsitikinęs, kad jei su tuo susidūrę žmonės ir ieško pagalbos, tai tikrai ne apskrityje.
Darbuotojo, kuruojančio lyčių lygiateisiškumo klausimus, nėra ir Klaipėdos rajono savivaldybėje.
Tikisi turėti atstovus regionuose
Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba įkurta 1999 m. gegužės pabaigoje. 1998 m. gruodžio 1 d. LR Seimas priėmė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, kuris įsigaliojo 1999 m. balandžio 1 d. Balandžio pabaigoje Seimas paskyrė Aušrinę Burneikienę moterų ir vyrų lygių galimybių kontroliere, o gegužės 25 d. įsteigė Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą bei patvirtino šios tarnybos nuostatus. Ši įstaiga - tai savarankiška institucija, atskaitinga Seimui. Į kontrolieriaus tarnybą gali kreiptis vyrai ir moterys, pajutę diskriminaciją dėl savo lyties darbo, švietimo, prekių ir paslaugų teikimo sferose ar patyrę seksualinį priekabiavimą.
Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas Algirdas Meškauskas apgailestavo, kad kol kas ši institucija veikia tik Vilniuje ir savo atstovų kituose miestuose neturi.
"Turėti atstovus regionuose - mūsų svajonė", - sakė A. Meškauskas.
Kalbėdamas apie Klaipėdos apskritį, patarėjas tvirtino, kad čia lygių galimybių kontrolės sritį kuruojantis asmuo labai reikalingas. Pasak jo, jei toks žmogus atsirastų, tarnybos darbas būtų kur kas efektyvesnis.
"Labai naudinga turėti vietinį darbuotoją. Kad ir atliekant tokį darbą kaip skelbimų spaudoje peržiūrėjimas. Mat mes vis tiek daugiausia stebime nacionalinę spaudą. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme yra straipsnis apie skelbimus. Vadovaujantis įstatymu, negali būti siūlomas darbas vienai iš lyčių, vyrui ar moteriai, be to, atsirado naujovė: įstatymas papildytas nuostata, kad nebūtų reikalaujama ir žinių apie amžių. Kitaip sakant, skelbimuose negali būti privilegijų ar apribojimų dėl lyties ir netgi dėl amžiaus", - sakė patarėjas.
A. Meškausko žiniomis, iš visų šalies savivaldybių tik Vilniaus savivaldybė turi už lygių galimybių kontrolę atsakingą darbuotoją.
Vyrų diskriminacija - ne retas reiškinys
Į tarnybą kreipiamasi dėl įvairiausių problemų. A. Meškauskas pažymėjo, kad skundai dėl seksualinio priekabiavimo nėra dažniausi. Patarėjo teigimu, tokie skundai išsiskiria tik tuo, kad juos sunkiausia ištirti.
Anot pašnekovo, daugiausia žmonių kreipiasi dėl diskriminacinių nuostatų teisės aktuose. Dažniausiai skundai būna susiję su darbine veikla.
"Dėl teisės aktų formuluočių net vyrai yra padavę labai daug skundų. Vyrai taip pat gana dažnai diskriminuojami. Vienais metais iš vyrų buvome gavę daugiau skundų negu iš moterų. Bet apskritai vyrai rečiau į mus kreipiasi, nors ir jie yra pakankamai aktyvūs. Tai mus džiugina, nes juk Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas nėra skirtas tik moterų teisėms ginti. Ir, beje, mūsų įstaigos pavadinimas žodžiu "moteris", o ne "vyras", prasideda dėl to, kad tokia abėcėlės tvarka. Kitų priežasčių nėra", - teigė A. Meškauskas.
Pasenusios nuostatos
Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas pripažįsta, kad problemų šioje srityje yra kur kas daugiau nei gaunama skundų. Didžioji dalis problemų, anot A. Meškausko, iškyla dėl pasenusių visuomenės nuostatų.
"Išties daug ginčijamasi dėl moterų vaidmens naujose, netipinėse srityse, dėl jų dalyvavimo politikoje. Tai parodo, kad turime daug barjerų, jog tebedažna tokia nuomonė - moterys turi daryti tą, vyrai - aną ir pan. Vėliau iš to "išplaukia" visi kiti dalykai: nuo to, kaip skirstomasi darbais šeimoje, dažnai viskas ir prasideda. Toks pat požiūris išlieka ir darbe. Mes nuo vaikystės matome, kad vyrai dirba vienus darbus, moterys - kitus. Kalama į galvą, kad moters vieta - virtuvėj, prižiūrėti vaikus, tvarkyti namus, o esant tokiai situacijai joms sunkiau save realizuoti. Pavyzdžiui, merginų aukštosiose mokyklose mokosi daug daugiau negu vaikinų - liko tik kelios aukštosios mokyklos, kuriose studentų daugumą sudaro vaikinai. Dėstytojai sako, kad merginos netgi geriau mokosi, bet pažiūrėkim, kiek jų eina aukštesnes pareigas, turi mokslinius vardus: aiškiai matyti, kad moterys tarsi dingsta. O kur gi jos dingsta - šeimoj. Auklėja vaikus, netenka kvalifikacijos. Ne tik mokslinėje veikloje, bet ir versle, politikoje moterys mažiau matomos. Tai ir yra lyčių lygybė - turime išmokti dalintis pareigomis. Neturime skirstyti darbų pagal žmogaus lytį. Sutinku, kad mūsų visuomenė galbūt tam dar nepribrendo, tačiau neturime stovėti vietoje - turime ją "stumti" pirmyn", - įsitikinęs A. Meškauskas.
Daugiau baudų
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas apima vis platesnę sritį. Nuo šiol didelis dėmesys skiriamas ir paslaugų sferai. Pavyzdžiui, įstatyme numatyta, kad prekių kainos ar paslaugos nebegali būti nustatomos tik tam tikrai lyčiai. Šiandien dažnai pasitaiko, kad pramogų įstaigos, naktiniai klubai, moterims taiko mažesnę kainą už įėjimą negu vyrams. Tačiau tai taip pat prilyginama pažeidimui.
Papildžius įstatymą - pataisos įsigaliojo š.m. liepos 3 d. - atsirado straipsnis "Moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimas vartotojų teisių apsaugos srityje". Čia teigiama, kad prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, įgyvendindamas moterų ir vyrų lygias teises, privalo visiems vartotojams, nesvarbu, kokia jų lytis, taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas.
Kontrolieriaus patarėjas pabrėžė, kad ne tik teikiant paslaugą, bet ir informuojant apie ją negali būti lyčių diskriminacijos. Štai dar vienas pavyzdys: kirpyklos ir grožio salonai neretai skelbiasi už vyrų kirpimą prašančios, tarkim, ne mažiau kaip 10 Lt, tuo tarpu už moterų - ne mažiau kaip 15 Lt. "Tai akivaizdžiausias pažeidimas. Juk mokame už paslaugos sudėtingumą, tad negali būti iš anksto nustatyta, kad vyrams tai kainuos pigiau ar brangiau. Galų gale nesvarbu, kieno plaukai, nes jie iš esmės yra vienodi."
Pažeidėjams gresia įspėjimai arba piniginės baudos iki 4000 Lt. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kiekvienais metais skiria vis daugiau baudų, tačiau, anot A. Meškausko, tai nereiškia, kad daugėja diskriminacijos atvejų. "Tiesiog tai parodo, kad žmonės yra geriau informuoti apie galimybę ieškoti teisybės", - "Vakarų ekspresui" sakė patarėjas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą