Turi maldauti, kad į pašto dėžutes nemestų šiukšlių

Įžūlūs platintojai

Vilniuje gyvenanti Iveta kone kasdien iš savo pašto dėžutės ištraukia šūsnį reklaminių bukletų ir lankstinukų. Tačiau mergina labiausiai negali atsistebėti ne jų kiekiu, o platintojų įžūlumu.

„Esu kilusi iš Kauno, tad neretai keliauju aplankyti savo tėvų. Grįžusi į Vilnių kaskart turiu atidžiai rūšiuoti mano pašto dėžutėje susikaupusią reklamą, nes taip pat nenoriu pražiopsoti ir svarbių laiškų, įsimaišiusių toje šūsnyje nereikalingos spaudos“, - pasakojo Iveta.

Mergina kartą taip pat buvo susidūrusi su platintoja, kuri grūdo reklaminius lankstinukus į jos pašto dėžutę, nors vietos joje jau nebuvo.

„Juk mato, kad neišimami, kad nebetelpa, vis tiek grūda“, - piktinosi pašnekovė.

Ivetos nuomone, ji ne vienintelė laiptinėje ir tarp pažįstamų kenčianti nuo šios problemos, nors dabar ant pašto dėžutės galima užklijuoti pranešimą, kad atitinkamos reklamos žmogus nenori gauti, menkai gelbsti.

„Kodėl žmonės turi išreikšti nuomonę, ko nenori, tegu klijuoja pranešimus tie, kurie nori tokius lankstinukus gauti“, - samprotavo mergina.

Turi prašyti

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 13 straipsnio 2 punktas reglamentuoja, kad „Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas“.

Įvairiausiais būdais gaunantys nepageidaujamas reklamas vartotojai, bandydami nuo jų apsisaugoti, kreipiasi būtent į Valstybinę vartotojų teisių pasaugos tarnybą (VVTAT), kuri pagal kompetenciją gali skirti baudą nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų.

„Vartotojai, gavę nepageidaujamą reklamą, priklausomai nuo jos turinio, turėtų kreiptis atitinkamai į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją“, - teigė VVTAT atstovas Vitas Ūsas.

Numatyta: jeigu gavėjas nenori gauti reklamos, ant savo laiškų dėžutės turėtų nurodyti, kad reklamos gauti nepageidauja. Daugelyje kitų Europos šalių tokia praktika jau seniai įprasta. Asmenys, pažeidę gavėjo pageidavimą, privalo atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Gerai, kaip yra

Praėjusiais metais VVTAT nagrinėjo penkias bylas dėl Reklamos įstatymo pažeidimo - nepageidaujamos reklamos siuntimo vartotojui. Trimis atvejais pažeidėjams skirta bauda, dviem atvejais pažeidėjams taikytas įspėjimas.

„Vakaro žinioms“ pasiteiravus, ar VVTAT negauna pastabų, jog įstatymas yra netinkamas ir, kad žmonės, norėdami gauti tam tikrą reklamą, turėtų išreikšti tokią poziciją, o ne prašyti jos negauti, V.Ūsas neigė įstatymo netinkamumą.

„Kadangi Pašto įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostata („Jeigu gavėjas nepageidauja gauti reklamos, jis, siekdamas aiškiai išreikšti šį nesutikimą, ant gaunamųjų laiškų dėžutės nurodo, kad reklamos gauti nepageidauja. Asmenys, pažeidę šį gavėjo nesutikimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka“) yra suderinta su Reklamos įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, manytina, jog nustatytas reglamentavimas yra tinkamas“, - įsitikinęs V.Ūsas.

Egidijus Bičkauskas - Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras:

Lietuvoje dauguma įstatymų pradedami kurti ne iš reikiamos pusės. Ne žmogus turi rodyti iniciatyvą, kad jam nebūtų trukdoma gyventi, o jeigu kas nors nori patrukdyti arba, jų nuomone, padėti, tai pirmiausia reikia atsiklausti to žmogaus, kuriam jie nori padėti, ar jis tos pagalbos nori.

Bet pas mus visa teisė susiformavo kita linkme. Pas mus, norint surengti kokią nors akciją ar piketą, reikia kreiptis ir prašyti savivaldybės leidimo.

Konstitucija mums turėtų suteikti tokią teisę ir geriausiu atveju mes turėtume informuoti apie planuojamą veiklą. Nes žmogus naudojasi savo teise. Bet šiuo metu žmonės turi prašyti to, kas mums natūraliai priklauso.

Žmogus turi turėti teisę į ramų gyvenimo būdą ir niekas neturi teisės kištis į privačią jo sferą. O ši situacija, kada brukama reklama, būtent ir atspindi tokį modelį, kai kišamasi į privatų gyvenimą. Jeigu kas nors nori tą reklamą man duoti, tai visų pirma turėtų atsiklausti manęs, ar aš to noriu, ar ne.

Galų gale nemanau, kad įstatymų leidėjai suspės viską reguliuoti, kad kiekvienas pilietis turi pranešti, jog kažko nenori. O gal dar kokią nesąmonę sugalvos, kad kone kiekvienai agentūrai asmeniškai rašyti prašymus. Tad įstatymų leidėjai nespės bėgioti paskui kiekvieną precedentą.

Logika elementari - ar tu pageidauji, kad tave trukdytų? Bet akivaizdu, kad mes dar nesugebame savęs perlaužti, ir kaltę įžvelgčiau sovietiniame pavelde, kada dėl kiekvieno kryptelėjimo reikėjo valdžios palaiminimo.

Aukščiau turėtų būti žmogus, o ne kažkokios institucijos, organizacijos ar valdžios organai. Konstitucija turėtų garantuoti laisvą gyvenimą, o dabar kiekvieną kartą mes turime to prašyti.

Įstatymų leidėjas turėtų peržengti pats save ir pažvelgti į bet kurią situaciją iš kitos pusės ir konceptualiai keisti požiūrį. O kada visas šis požiūris pasikeis ir įvairios institucijos, tuo pačiu ne tik valdžia, bet ir prokuratūros, policija ir pan. yra tarnai ir gyvena iš tos pačios visuomenės, tikrai nėra aišku.