Turizmo plėtros planuose latviai rado vietos ir Lietuvai

Pas kaimynus

Lietuvos pajūrio kurortai dar tik pradeda pripažinti, kad jie turėtų ne tarpusavyje konkuruoti, o, vienas kitą papildydami, stengtis pritraukti kuo daugiau turistų. Kaimynai latviai, jau suformavę turistinius maršrutus tarp savo miestų, atvykėliams kasmet siūlo vis daugiau pramogų, o jų įvairove bei miestų tvarka ir švara Klaipėdą gerokai lenkia.

Pačioje Latvijoje populiariausias yra maršrutas, vadinamas Auksiniu Kuržemės ratu. Juo iš Rygos per Kuldygą į Ventspilį plūsta didžioji dalis atostogaujančių latvių. Beje, turistams Kuržemė siūlo maršrutą Liepoja-Kuldyga-Ventspilis, kurio populiariausias miestas yra Ventspilis, bet didelį potencialą augti turi ir Kuldyga bei Liepoja.

Laukia permainų

Pasak Liepojos savivaldybės atstovo Vilnio Vitkovskio, jau antrus metus turizmas yra svarbus miesto ekonomikos plėtros veiksnys. Iš griuvėsių prisikeliančios Liepojos valdininkai turistams pritraukti yra numatę ne vieną projektą, ketina pasinaudoti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų, ir Latvijos valstybės skiriamomis lėšomis.

Be akvaparko, kuriam detalusis planas jau parengtas, Liepojoje bus pastatyta 2 tūkst. vietų koncertų salė, povandeninio plaukiojimo sporto centras, daugiafunkcinė sporto salė, jau vyksta K. Zales aikštės ir šalia jos esančio reprezentacinės paskirties pastato rekonstrukcija.

V. Vitkovskio apgailestavimu, valstybė skiria lėšų povandeninio plaukiojimo centrui, tačiau neplanuoja paremti daugiafunkcinės sporto salės statybos.

"Nors valstybė ir neinvestuos į sporto salę, tačiau ji vis tiek turėtų būti pastatyta - mes imsime paskolą", - sakė V. Vitkovskis.

Iki 2010-ųjų metų yra numatyta kapitalinių investicijų programa.

Šiuo metu Liepoja net ir savo trūkumus bando paversti pranašumais - apleistame kariniame miestelyje, buvusiame Karostos kalėjime, organizuoja realybės šou. Dvejus metus šią pramogą rengiančiame kalėjime jau apsilankė apie 10 tūkst. turistų iš įvairių šalių.

Pasak Liepojos gidų, savo akimis pamatę sovietmečiu į hauptvachtą patekusiųjų gyvenimo sąlygas, pajutę prižiūrėtojų "muštrą", įvairių tautų atstovai reaguoja labai skirtingai. Vieniems ši atrakcija kelia juoką, o kitiems net išspaudžia ašaras. Vokiečių ir rusų turistai esantys ypač jautrūs.

Bukletai - lietuviški

Pasak Kuldygos turizmo informacijos centro direktoriaus Arčio Gustovskio, latviai jau seniai suprato, kad turistai, vykdami į kelionę, nenori apsiriboti tik vienu miestu ar miesteliu.

"Todėl ir siūlome pažintinį pramoginį maršrutą per Kuržemę - Liepoja-Kuldyga-Venstpilis. Ne tik Ventspilis, bet ir mes turime ką parodyti - plačiausią Europoje krioklį, vieną iš seniausių Latvijos senamiesčių bei "mažąją Veneciją". Be to, pirmieji Latvijoje pristatėme šio maršruto žemėlapį net aštuoniomis užsienio kalbomis, tarp jų - ir lietuvių", - sakė A. Gustovskis.

Turizmo centro direktoriaus teigimu, anksčiau iš miško kirtimo gyvenęs miestelis dabar ypač ryžtingai atsigręžė į turizmo verslą.

"Turistų vis daugėja. Žinoma, dažniausiai pas mus lankosi vokiečiai, o lietuviai kol kas patenka tik į trečiąją vietą, po kaimynų estų", - tvirtino A. Gustovskis.

Turistų iš Lietuvos antplūdį jau pastebi ir Ventspilis. Miesto gidų teigimu, kol kas daugiausia jų sulaukiama iš Panevėžio.

Beje, Ventspilio gidai skundžiasi, kad Klaipėdoje kol kas nėra latviškai kalbančių jų kolegų, nors Ventspilyje lietuvių kalbą mokančių gidų yra net keletas.

Už nuorūką - bauda

Ventspilio savivaldybės ir turizmo informacijos centro atstovų teigimu, prieš ketverius penkerius metus pradėtas turistams patrauklių objektų kūrimo projektas. Kasmet stengiamasi pasiūlyti vis daugiau naujovių.

Pernai miestas pasipuošė dar viena gėlių skulptūra - bobslėjaus ekipažu, šiemet buvo nupirktas nebeplaukiojantis žvejybos laivas. Dabar turistai gali tik pasižvalgyti, užlipę ant denio, tačiau ateityje numatoma triumuose įrengti ekspozicijas apie žvejų gyvenimą.

"Kitai vasarai parengsime dar didesnį paplūdimį, suskirstytą į kelias dalis - banglentininkams, nudistams. Beje, paplūdimį jau esame padaliję į rūkančiųjų ir nerūkančiųjų zonas, ir šis projektas pasiteisino", - sakė Turizmo informacijos centro vadovas Gunaras Seilis.

Miesto tvarkymo skyriaus direktoriaus Andrio Kausenieko teigimu, prieš trejus metus originaliai išspręsta kirstinų medžių problema.

"Sovietmečiu buvo labai madinga sodinti topolius, o dabar - labai madinga juos kirsti. Mes padarėme kitaip - pakvietėme skulptorius, ir vietoj iškirstų medžių dabar turime daug miestą puošiančių skulptūrų", - sakė A. Kauseniekas.

Jau išspręsta ir dekoratyvinių objektų priežiūros problema. Prieš aštuonerius metus, kai miestas tik pradėjo jais puoštis, dirbiniai buvo laužomi, gėlės vagiamos, bet vandalų išpuolių kasmet mažėja. Čia daug padirbėjo Savivaldybės policija.

"Atsiradus naujam objektui mes kurį laiką budime prie jo, kol žmonės pripranta. Gyventojai jau tai žino. Be to, paskutiniuosius porą metų pastebime, jog pati miesto visuomenė tampa sąmoningesnė - ne tik nebelaužo, bet, pamatę tai darant kitus, tuoj pat paskambina mums. Ištisą parą mieste budi keturi savivaldybės policijos ekipažai, todėl, gavę iškvietimą, mes prisistatome per tris minutes", - tvirtino Savivaldybės policijos viršininkas Valdis Leimanis.

Beje, miestiečiai auklėjami gana griežtai - už numestą nuorūką policija gali nubausti net dvidešimties latų (apie 101 Lt) bauda.

Įtraukia ir Lietuvą

Į Ventspilį daugiausia turistų plūsta iš Vokietijos, tačiau, anot G. Seilio, jau keleri metai nemažai jų sulaukiama ir iš Švedijos.

Lietuvai, Latvijai ir Estijai įstojus į Europos Sąjungą, vis daugiau jos valstybių nori susipažinti su naujomis narėmis.

Siekiant pritraukti kuo daugiau turistų, kad jie neapsiribotų tik viena valstybe, numatytas 1 mln. eurų kainuosiantis tarptautinis projektas "Baltijos krantas".

"Turistinis kelias eitų per Kuršių neriją, Klaipėdą, Liepoją ir Ventspilį. Bendradarbiauti nori ir Jūrmala", - tvirtino G. Seilis.

PHARE remiamame projekte numatyta, kad kiekvienas miestas iš jam skirtų lėšų kurtų turistams patrauklius objektus, bandytų pratęsti sezoną.

Giedrė NORVILAITĖ