Klaipėdos J. Karoso gatvėje žurnalistų užtikti lapus grėbiantys ir tvarkantys darbininkai - pavyzdys, kaip sunkmečiu galima suderinti darbo netekusių asmenų ir valstybės ar miesto interesus. Tiesa, viešiesiems darbams jie buvo pasamdyti tik iki gruodžio 11-osios, tad atlikę užduotį skubėjo atgal į
Darbo biržą - ieškoti darbo vietų žiemai.
"Kai tik man pasiūlė šį darbą, už kurį mokės minimumą, nedvejojęs iškart sutikau", - sakė ponas Kęstutis, Darbo biržoje laimės laukęs jau dešimt mėnesių.
Dirba jie tarsi nedidelė brigada - trys vyrai ir dvi moterys, tik tą dieną, kai kalbėjomės, viena moteris sirgo.
"Mes savo rajoną žinom, ateina meistrė, pamato, pasako ką dirbti. Sugrėbiam lapus ir išvežam į didįjį konteinerį", - sakė Kęstutis, turintis anuometės Leningrado karo akademijos diplomą.
Pagal specialybę jis - radijo inžinierius. Paskutinioji vyro darbovietė - statybos įmonė, atleidusi per 200 žmonių. Nuo tos dienos Kęstutis ir stovi Darbo biržos eilėje.
"Kuo greičiau pabaigsim, tuo greičiau eisime į darbo biržą teirautis, ką ji mums pasiūlys po gruodžio 11 dienos", - sakė ponas Vladimiras, taip pat anksčiau dirbęs statyboje. Įmonė nebankrutavo, tačiau, sakė Vladimiras, atlyginimai žmonėms dar nesumokėti už praėjusių metų žiemą. Per dvylika metų darbo šioje įmonėje ponas Vladimiras tikino išmokęs visus statybos darbus.
Klaipėdietė Laima sakė, kad nedarbo kirtį buvo pajutusi jau ir prieš dešimtmetį. Tada išvyko į Šilutę, kur dirbo auklyte neįgalių vaikų mokykloje "Vardainė". Šiai sumažinus etatus, o vėliau visai užsidarius, moteris pasiėmė kompensaciją, ir jau keletą mėnesių laukė pasiūlymų Darbo biržoje.
"Darbas mane tenkina. Bet žinote, kas yra svarbiausia? Uždirbu pragyvenimui, užtenka užmokėti už butą, nereikia badauti. Man pakanka pinigų ir mėsai, ir vaisiams", - sakė Laima, kuri, užaugus vaikams, gyvena vieno kambario bute.
Skaičiai ir faktai
* Klaipėdos miesto (rajono) darbo biržos direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Andriušio pateiktais duomenimis, nuo šių metų pradžios viešųjų darbų programoje jau dalyvavo 394 bedarbiai. Jie šiuos darbus atliko beveik visose miesto mikrorajonuose, taip pat gydymo įstaigose.
* Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina, kad per 1 300 darbuotojų iš ekonominių sunkumų patiriančių Lietuvos įmonių buvo įdarbinti viešiesiems darbams savo darbovietėse, o jų darbo užmokestis bus kompensuojamas iš Europos socialinio fondo. Projekto dalyviai tvarko įmonių aplinką, atlieka apželdinimo, smulkius remonto bei kitus įmonės aplinkos gerinimo darbus.
* "Per paskutines dvi spalio savaites teritorinės darbo biržos sulaukė 253 šalies įmonių prašymų nusiųsti dalį darbuotojų į viešuosius darbus. Lapkritį projekte dalyvauja daugiau nei 1 300 darbuotojų. Per dieną vidutiniškai jie dirba apie 3,4 valandos viešųjų darbų, arba po 72 valandas per mėnesį", - teigė Lietuvos darbo biržos įgyvendinamo projekto vadovė Rima Sakalauskienė.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą