Dėl ūkio ministrės Birutės Vėsaitės kalbų ir darbų Vyriausybės vadovui Algirdui Butkevičiui jau teko aiškintis. Ir dar teks. Po to, kai ūkio ministrė pranešė, kad „Hitachi“ siūlomo atominės elektrinės reaktoriaus Lietuvai nereikia, premjerui teko tikinti prezidentę, opoziciją ir atominės rėmėjus, kad tai tik asmeninė ministrės nuomonė. Dabar Premjerui tenka ieškoti argumentų, kodėl šalies ūkio vadovė suskubo atleisti „Verslios Lietuvos“ direktorių, o kovotojai su korupcija „Transparency International“ jau kyla į kovą su Ūkio ministerijos pateiktomis viešųjų pirkimų įstatymo pataisomis.
Opozicija vis garsiau reiškia nepasitenkinimą B. Vėsaitės veikla, abejoja ar tikrai tai tik jos vienos nuomonė, o ne visų socialdemokratų, puse lūpų užsimena apie interpeliaciją.
Regis, vis dažniau kritiką ministrei ima išsakyti ir verslo visuomenė.
Pati ūkio ministrė B. Vėsaitė savo nuostatų nekeičia – prieš mėnesį ji neišgirdo siūlymo atsistatydinti ir dabar neketina, nes nori dirbti.
Akcentuoja žalą verslo sektoriui ir Lietuvos įvaizdžiui
Prieš mėnesį konservatoriai pasikvietę ūkio ministrę Birutę Vėsaitę po jos pareiškimo, kad Lietuvai nereikalingas „Hitachi“ atominis reaktorius ir kad trečiasis energetikos paketas turėtų būti įgyvendintas lėčiau, užsiminė apie interpeliacijos galimybę ir atsiklausė pačios ministrės, ar ji neketina trauktis.
„Sakykit, ministre, po to, kai premjeras praeitą savaitę labai aiškiai pasakė, kad jūs, liaudiškai tariant (aš išversiu į lietuvių kalbą, ką jis pasakė), nusikalbat, jo manymu, energetikos klausimais, o prezidentė pasakė, kad tokie nusikalbėjimai yra valstybės kompromitacija, ar jūs negalvojate trauktis iš šitų pareigų?“ – balandžio 14 d. paklausė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kubilius.
Tada ministrė B. Vėsaitė klausimo nesuprato.
„Ar jūs čia girdėjote siūlymą atsistatydinti? Aš – ne“, – purtė galvą prieš televizijos karemas ūkio ministrė.
Tačiau jos reikalai nuo to meto nepagerėjo. Naujas skandalas kilo, kai ji nusprendė atleisti viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ vadovą, o kitos viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ vadovė tikina išgirdusi siūlymą trauktis iš ministrės žodžių tarp eilučių.
Nevyriausybinių organizacijų, jaunųjų verslininkų ir išeivijos lietuvių grupė prie Ūkio ministerijos surengė, kaip jie patys skelbia, nepolitizuotą akciją.
„Yra parodyta nepagarba verslo bendruomenei. Gerb. B. Vėsaitei padėti pareiškimą ant stalo ir susirasti darbą pagal savo sugebėjimus būtų iš tiesų geriausia“, – komentavo „Geros valios projektai“ vadovas Tadas Langaitis.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis taip pat sako, kad neįtikina ūkio ministrės argumentai dėl „Verslios Lietuvos“ vadovo atleidimo.
„Akivaizdžiai matosi, kad B. Vėsaitė ėmėsi tam tikro politinio valymo, bet ji visiškai nepagalvojo, kokią žalą gali padaryti ne tik Ūkio ministerijai, ne tik Lietuvos verslui, bet ir visam valstybės įvaizdžiui pasaulyje“, – pabrėžia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
„Transparency International“ Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos didina korupcijos riziką
Tėvynės sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma teigia, kad noras keisti valstybinių įstaigų vadovus gali būti siejamas ir su europinių lėšų skirstymu. Tačiau, esą yra ir daugiau abejonių keliančių ministrės sprendimų ir pasisakymų.
„Ji yra iš tų, kuri pasisako už Karaliaučiaus rusiškos elektrinės statybą ir gal net mūsų dalyvavimą joje. Ministrė gana priešiškai pasisako dėl mūsų atominės elektrinės statybų. Manome, kad tai yra strategiškai žalingi dalykai. Ir apskritai jos veiksmuose nematome jokių gerų, naudingų sprendimų.
Dar paminėtinas jos labai greitai ir agresyviai stumiamas Viešųjų pirkimų įstatymas, kurį šiandien į darbotvarkę jau įrašė valdantieji“, – pastebi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.
Apie savo abejones dėl Ūkio ministerijos siūlomų Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų yra išsakiusi ir prezidentė.
Su korupcija kovojančios organizacijos vadovas sako, kad viešieji pirkimai yra viena labiausiai korumpuotų sričių, o siūlomos pataisos priešingai – esą tik didina korupcijos riziką, nes didinamos mažos vertės pirkimų lubos.
„Dabartiniai pasiūlymai, kai mes kalbam apie neskelbiamas derybas, leistų perkančioms organizacijoms iš anksto neatsiklausti, ar galima vykdyti neskelbiamas derybas, ar ne. Ir neviešinti tokios informacijos. Pavyzdžiui, jei jos nuspręstų išleisti 5 mln. litų paslaugoms arba prekėms ir 20 mln. litų darbams. Tai yra gana dideli pinigai“, – aiškina „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Atsistatydinti nežada
Premjeras A. Butkevičius linkęs viešai nevertinti ūkio ministrės veiklos. Tačiau, ko gero, tai turės padaryti kitą savaitę. Pasiaiškinti dėl B. Vėsaitės veiksmų jį kviečiasi Seimo Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos frakcijos.
„Pradedam galvoti, kad B. Vėsaitė yra šešėlinė šios Vyriausybės premjerė. Jei jos žodžiai yra nepaneigiami, vadinasi, ji kalba visos Vyriausybės vardu“, – teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
Kai kurie verslo atstovai, atrodo, nelabai tikisi permainų ūkio ministrės veikloje, todėl jos atžvilgiu nusiteikę gana kategoriškai.
„Šiuo metu yra labai daug ir rimtai juokaujama apie atvėsusią Lietuvą. Manau, kad verslo bendruomenė tikrai laukia profesionalesnio ūkio ministro, kuris (prisimenant pirmąsias dienas) nesipainiotų, kuriai ministerijai vadovauja“, – pabrėžia „Geros valios projektai“ vadovas T. Langaitis.
Na, o ūkio ministrės nuostatos ir praėjus mėnesiui po susitikimo su Seimo konservatoriais nepasikeitė, nepaisant vis augančios kritikos dėl savo sprendimų ir nepaisant, kad premjerui jau galėjo įsiskaudėti galva nuo jos pareiškimų ir veiksmų.
„Žinote, aš tikrai noriu dirbti ir noriu pasiekti rezultatų“, – tikina ūkio ministrė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą