Unijose aptikta ir nešvarių pinigų

Unijose aptikta ir nešvarių pinigų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba aptiko, kad apie 30 asmenų bankrutavusiose kredito unijose galėjo slėpti neteisėtai įgytas lėšas, o artimiausiu metu agentai gali užplūsti ir daugiau dideles palūkanas siūliusių šių įstaigų.

Bankrutavus Nacionalinei kredito unijai (NKU) ir „Švyturio“ kredito unijai, kai kurie jų klientai sunerimo, kad Indėlių draudimo fondas jiems negrąžina indėlių, nesiekiančių draudžiamosios sumos - 345 tūkst. litų.

Paniką sėjo fondas

Nežinia, ar panikuoti ėmė neteisėtai įgytus pinigus unijose slėpę veikėjai, ar bankų griūčių tiesiog išgąsdinti žmonės, bet kai kurių indėlių, viršijančių 50 tūkst. litų sumą, mokėjimus sustabdė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Ją sudomino apie 30 indėlių kilmė.

Neteisėtą praturtėjimą ir kitus finansinius nusikaltimus tiriančios tarnybos direktorius Kęstutis Jucevičius vakar „Respublikai“ sakė, kad nepagrįstą piliečių paniką galėjo sukelti pats Indėlių draudimo fondas, klientus ėmęs siųsti į FNTT.

„Aš nematau jokios problemos, o be to, mes ir nesiruošiame pažeisti bankrutavusių unijų klientams įstatymu numatyto termino grąžinti teisėtus indėlius - dviejų mėnesių, - teigė K. Jucevičius. - Tačiau nepamirškime, kad bankrutavusių kredito unijų indėlininkams kompensuoja juk ne jų savininkai, o valstybė visų Lietuvos gyventojų sąskaita. Todėl FNTT nusprendė per įstatymo leistinus du mėnesius ir pasidomėti, ar įtartinose kredito įstaigose indėlius laikę klientai šiuos pinigus įsigijo teisėtai.

K. Jucevičiaus teigimu, kažkodėl Lietuvoje populiaru manyti, kad FNTT būtinai turi ieškoti tik už nešvarius pinigus įsigyto materialaus turto: namų, brangių automobilių, žemės sklypų ir pan. Indėlis kredito unijoje yra galbūt net dar geresnis turtas, nes už pinigus galima nusipirkti viską.

Įtartini 30 indėlių

Kredito unijos, kaip ir komerciniai bankai, yra įpareigotos pranešti FNTT apie kiekvieną didesnį nei 50 tūkst. litų indėlį, pervedimą ar sandorį, jei tik jis sukelia įtarimų. Įtartini gali būti ir penki pervedimai po 10 tūkst. litų, nes 50 tūkst. litų pajudėjimas teisiškai jau leidžia imtis pirminio tyrimo.

Kadangi įtarimų sukėlė pačios bankrutavusios unijos, tyrėjų akys nukrypo ir į jų klientų sąskaitas. Tokių NKU ir „Švyturyje“ buvo atrinkta apie 500, tad FNTT specialistai pirmiausia kreipė dėmesį į tai, ar indėlių savininkai yra deklaravę savo pajamas, mokėję mokesčius valstybei.

Tvarkingiems klientams buvo leista susigrąžinti savo pinigus per Indėlių draudimo fondą, tačiau apie 30 unijų indėlininkų pinigų išmokėjimus FNTT sustabdė. Kokiu būdu ši tarnyba nustatė, kad indėlio kilmė galimai yra neteisėta?

„Mes tiesiog prisiminėme paprasčiausią būdą - aritmetiką. Jau visi pamiršo, tačiau 2003 metais buvo vykdomas tam tikras visuotinis pajamų deklaravimas. Tuomet reikalauta, kad visi piliečiai, kurie laiko daugiau nei 5 tūkst. litų „kojinėje“, juos privalo deklaruoti. Banke laikomų indėlių tai nelietė, tačiau visi duomenys apie juos yra išlikę iki šiol, - „Respublikai“ pasakojo K. Jucevičius. - Tad 2003 metų deklaracijų duomenys mums yra tarsi atskaitos taškas tikrinant įtarimų sukėlusių unijų indėlių savininkų turto kilmę šiandien. Jeigu pilietis prieš 10 metų neturėjo nė lito, o šiandien kredito unijoje laiko, tarkim, 300 tūkst. litų, kyla klausimas - iš kur jis juos gavo?“

Žinodama indėlio dydį šiandien ir jo savininko turtą 2003 metais, FNTT į pagalbą pasitelkė Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) bei „Sodrą“ - šios institucijos pateikė išsamius skaičius apie kredito unijos kliento pajamas ir sumokėtus mokesčius valstybei per pastarąjį dešimtmetį.

„Jeigu žmonės unijose laikė sąžiningai uždirbtus pinigus, jiems nėra ko jaudintis - savo tyrimą mes baigsime per porą savaičių ir tokie pinigai bus sugrąžinti jų savininkams, - sakė K. Jucevičius. - Tačiau apie 30 indėlių bei jų savininkų mums sukėlė įtarimų. Tiesa, tai tik išankstinis skaičius, gal tie žmonės buvo pardavę kokį nors turtą, ką dabar ir aiškinasi VMI“.

Butai už žiedus

Galutiniai duomenys leis FNTT apsispręsti, ar reikia imtis išsamaus tyrimo ir nuodugniai aiškintis, kas ir iš kur gavo dideles pinigų sumas. Tuomet jau kils klausimas ir dėl unijose laikomų nešvarių pinigų arešto bei jų savininkų baudžiamojo persekiojimo“.

FNTT vadovas atskleidė, kad NKU ir „Švyturys“ nėra paskutinės įtartinos kredito unijos. K. Jucevičius teigė, kad „problemiškos“ yra dar bent kelios tokios kredito įstaigos, kurios artimiausiu metu tikriausiai taps naujų tarnybos tyrimų objektu.

Lietuvos bankas penktadienį „Respublikai“ pranešė, kad yra informuotas, jog FNTT dėl kelių kredito unijų jau atlieka ikiteisminius tyrimus. Yra tiriamos aplinkybės dėl kredito unijų išduotų paskolų, kurios galėjo būti pasisavintos neteisėtu būdu.

„Tyrimai ir pradedami tuomet, kai matome, kad indėlius laiko jokių pajamų negaunantys, mokesčių nemokantys asmenys, - sakė K. Jucevičius. - Arba ir tokiais atvejais, kai iš unijų buvo paimtos didelės paskolos už įkeistą gerokai mažesnės vertės turtą“.

FNTT vadovas teigė, kad tirdami neteisėto praturtėjimo atvejus specialistai jau susidūrė su viena apie tokio pobūdžio nusikaltimus kalbančio įstatymo spraga. Tai - didelės vertės dovanos, kurias privalo deklaruoti valdininkai, tačiau piliečiai to daryti neįpareigoti.

„Žinome istoriją apie čigonę, kuri brangaus buto įsigijimą bandė pateisinti tuo, kad pinigus jam gavo pardavusi brangenybes - žiedus, auksą - kuriuos per vestuves esą dovanojo giminaičiai, nes tokie yra čigonų papročiai, - pasakojo K. Jucevičius. - Deja, bet ir tokiems pasiaiškinimams mes turime savo tyrimo metodus, tad ar pinigai iš žiedų ir briliantų butui įsigyti buvo gauti teisėtai, taip pat galima išsiaiškinti“.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder