„Šiandien gautas įtariamojo gynėjo skundas, bet teisėjas dar nepaskirtas“, - BNS sakė Panevėžio apygardos teismo atstovė spaudai Jolita Gudelienė.
Pasak jos, teisėjas, kai gaus skundą, jį turės išnagrinėti per septynias dienas.
A.Katinas praėjusią savaitę BNS stebėjosi teisėsaugos prašymu jį nušalinti ir tvirtino, kad dar iki įtarimų pateikimo, jei būtų norėjęs, būtų galėjęs aiškintis tyrimo detales, tik to nedaręs ir dar viešai deklaravęs.
„Kai aš jau žinojau, kad daromas tyrimas, akcinės bendrovės kažkokios, daromos kratos, administracijos darbuotojai apklausiami, aš nebuvau joks įtariamasis, aš galėjau aiškintis, ką ten tu pasakei, visa kita, bet aš net darbo klausimais nebendravau, nors man nebuvo uždrausta, o ketvirtadienį man pateikiami įtarimai ir švelniausia kardomoji priemonė - nebendrauti su tam tikrais asmenimis. Penktadienį sukviečiu posėdį, visą valdžią, išdėstau, kad man uždrausta su tais ir tais asmenimis bendrauti, kad aš turiu laikytis šventai ir nurodau, kad niekas nebandytų jų tardyti, domėtis, daryti savo tyrimo, o pirmadienį 8.15 jau gaunu, kad esu nušalinimas, nes galiu trukdyti tyrimui, paveikti pavaldinius“, - pasakojo socialdemokratas.
„Mane aišku nuteikia prastai - kai aš galėjau tai daryti, nei su vienu nebendravau, nors man nebuvo draudžiama. Ir kai žmogus viešai ir šventai pasiryžęs laikytis užkardymo priemonių, už kelių dienų atsiunčiama, kad jis gali trukdyti. Tai jis galėjo trukdyti, jei norėjo, kai tai buvo leidžiama pagal įstatymus“, - kalbėjo nuo pareigų nušalintas meras.
Atliekant tyrimą dėl galimo kyšininkavimo Panevėžio miesto apylinkės teismas Utenos merą dviem mėnesiams nušalino nuo pareigų. Jam taip pat skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas kelia versiją, jog sprendimas nušalinti socialdemokratą A.Katiną neteisėtas, nes dėl Seimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą nušalinimą leidžiantis Baudžiamojo kodekso straipsnis sustojo galioti.
„Mane stebina ir prokurorų kreipimasis į teismą dėl nušalinimo, ir teismo sprendimas. Tiek prokurorai, tiek teisėjai turi primti sprendimus vadovaudamiesi įstatymais. Kaip galima nušalinti asmenį nuo pareigų, jei įstatymas dėl nušalinimo negalioja? Rugsėjo 14 dieną Seimas priėmė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Baudžiamojo kodekso 157 straipsnio, t. y. nušalinimo nuo pareigų. Konstitucinis Teismas rugsėjo 25 dieną priėmė sprendimą dėl tokio kreipimosi priėmimo nagrinėti. Konstitucijos 106 straipsnis skelbia, kad tais atvejais, kai kreipiasi Seimas dėl kurio nors įstatymo, jis nustoja galioti nuo to momento, kai priima KT nagrinėti. Vadinasi, šitas straipsnis negalioja, vadinasi, šis teismo sprendimas yra neteisėtas. Prokurorai, teisėjai turėjo žinoti tai“, - sakė J.Sabatauskas.
Seimas pradėdamas rudens sesiją nutarimu kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas įvertinti nuostatą, kuri nenumato draudimo ar kokių nors papildomų kriterijų, neleidžiančių neribotam laikui nuo pareigų nušalinti tiesiogiai išrinktą valstybės politiką. Kreipimesi keliamas klausimas, ar galima neleisti tiesiogiai išrinktam valstybės politikui eiti pareigų, kai jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes toks asmuo nelaikytinas padariusiu nusikalstamą veiką, kol įstatymų nustatyta tvarka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl tokios veikos padarymo. KT šį prašymą priėmė nagrinėti.
Konstitucija numato, kad „Seimo nutarimas ištirti, ar teisės aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą“.
Tuo metu Panevėžio apylinkės teismas nurodė atsižvelgęs į KT išaiškinimą, jog nuostata, leidžianti pareigūną nušalinti nuo pareigų, tam tikromis aplinkybėmis gali būti taikoma.
„Panevėžio miesto apylinkės teisme sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės (...) taikymo Alvydui Katinui, ikiteisminio tyrimo teisėja vadovavosi jai pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga bei taikė BPK 157 straipsnį (Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas) atsižvelgiant į KT pranešime nurodytas šios teisės normos sustabdymo ribas“, - rašoma teismo atsakyme BNS.
Tiriant galimą Utenos rajono savivaldybės mero socialdemokrato A.Katino kyšininkavimą politikas nušalintas nuo pareigų, praėjusią savaitę pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba. Pareigūnai siekia išsiaiškinti, ar meras iš vienos akcinės bendrovės vadovo nereikalavo kyšio kito asmens naudai. STT šioje korupcijos byloje įtarimus yra pateikusi A.Katinui, taip pat - iš pareigų pasitraukusiai ministro pirmininko sekretoriato vadovei Džiuljetai Žiugždienei. BNS žiniomis, Utenos meras iš vienos bendrovės įtariamas reikalavęs kyšio D.Žiugždienės naudai.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą