Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus duomenimis, praėjusių metų sausio-spalio mėnesiais uostamiestyje buvo užregistruota 5 127 gyvūnai. Iš jų - 4 346 šunys. Nors dar šių metų pradžioje Klaipėdoje įsigaliojo taisyklė, jog įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir prekiauti agresyviais šunimis gali tik specialius leidimus turintys asmenys, tačiau, skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės teigimu, kol kas savivaldybė neišdavė nė vieno tokio leidimo.
I. Šakalienės teigimu, gyventojai nuolat skundžiasi savivaldybės darbuotojams gyvūnų savininkų daromais nusižengimais, dažnai skambina telefonu, Sveikatos apsaugos skyrius gauna skundus raštu, į juos atsako.
"Pavyzdžiui, šią savaitę skundėsi trys moterys - viena Liepų gatvės gyventoja skundėsi, kad labai garsiai loja ir ją laiptinėje gąsdina nuomininkų šuo. Kiek supratau, šuniuko veislė - pinčeris. Kita nori, kad nubaustų šunis laikančią kaimynę, nes jos gyvena bendrabutyje su bendra virtuve, ir taip toliau", - pasakojo Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.
Nukentėjusiųjų nemažai
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (KVSC) duomenimis, uostamiestyje 2010 metais nuo įvairių gyvūnų nukentėjo 314 asmenų. Iš jų - 112 vaikų iki 15 metų. Dauguma jų - 250 - nukentėjo nuo šunų. Dažniausiai nuo amsinčių keturkojų nukenčia miesto gyventojai.
"Palyginti su dar ankstesniais metais, dinamika nesikeičia. Skaičiai beveik tokie patys", - pasakojo KVSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Ina Kuznecova.
Per šių metų pirmąjį ketvirtį medicinos pagalbos kreipėsi 43 asmenys, nukentėję nuo gyvūnų. Iš jų - 10 vaikų. Iš viso 35 asmenys nukentėjo nuo šunų.
Pasak I. Kuznecovos, apie 50 proc. nukentėjusiųjų būna sužaloti sveikų gyvūnų. Likusioji dalis - nežinomų, t. y., kai nėra iš karto aišku, ar gyvūnas sveikas, kam priklauso, ar skiepytas ir panašiai.
Labiausiai nukenčia nuo savų
Specialistės manymu, priežasčių, kodėl žmonės nukenčia nuo gyvūnų, gali būti pačių įvairiausių: "Gali būti netinkamas gyvūno laikymas, priežiūra. Kartais ir nukenčiantys žmonės netinkamai elgiasi, ypač vaikai. Žinoma, kartais būna ir labai piktybiškų, konfliktiškų šeimininkų."
Nors KVSC neveda tikslios statistikos, kiek gyvūnų sužalotų žmonių nukentėjo itin stipriai, tačiau tokius atvejus žino. I. Kuznecovos teigimu, nors tokių sužalojimų pasitaiko, tačiau jų visada yra labai nedaug. Kaip bebūtų keista, smarkiausiai nukenčia vaikai nuo jų šeimoje laikomų šunų, nes tokiu atveju jie įpranta su šunimis elgtis pernelyg lipšniai - tampyti, šokdinti, jodinėti ar net bučiuoti. Gyvūnas tokį elgesį ne visada supranta. Labiausiai, ypač vaikai, nukenčia, kai sužalojama galva, lūpos.
KVSC registruoja visus žmones, besikreipusius dėl gyvūno padaryto sužalojimo, rūpinasi vakcinacija. I. Kuznecovos teigimu, Lietuvoje jau daugelį metų neregistruojama žmonių pasiutligės atvejų, tačiau, jei asmuo nukenčia nuo nežinomo gyvūno, jam visada skiriami skiepai, kurie visišką apsaugą suteikia tik po pilno kurso - 5 kartų.
"Nors vykdant laukinių gyvūnų vakcinaciją sumažėjo pasiutligės atvejų, tačiau žmonių, nukentėjusių nuo žinomų šunų skaičius, nė kiek nemažėja jau daugelį metų. Ne tik Klaipėdoje ar jos rajone, bet ir visoje Lietuvoje. O taip neturėtų būti", - sakė specialistė.
Priežastys įvairios
Veterinarijos gydytojos Ritos Ilgūnės teigimu, sunku vienareikšmiškai nurodyti priežastis, kodėl šuo puola žmogų.
"Kartais būna šunys, kurie nėra matę vaikų, nebendravę su kitais žmonėmis, ir jie yra pikti ant visų - vaikų ir suaugusiųjų. Tai nesocializuoti šunys. Būna, kad jie tokiais gimsta - šunys su agresyvumo genu. Iš kitos pusės, pasitaiko ir taip, kad šiek tiek kalti ir patys nukentėję žmonės, ypač vaikai, kurie tą gyvūną erzina.
Dar vienas atvejis - jeigu gyvūnas yra erzinamas šeimoje. Šeimininkų vaikai dažnai elgiasi su gyvūnu kaip tik nori. Šuo ar katinas tokiu atveju "saviškio" greičiausiai neskriaus, tačiau svetimi vaikai jam gali atrodyti kaip potencialūs priešai. Jei šuo turėjo karčią patirtį, tai gali pulti net ir pro šalį einantį niekuo dėtą vaiką. Tėvai, augindami mažus vaikus ir šunis, turėtų labai prižiūrėti visą procesą, nes šuo yra ne žaislas, jis dažniausiai atsimena visas skriaudas. Gali nutikti ir taip, kad gyvūnas pasidaro agresyvus dėl ligos ar skausmo - pavyzdžiui, kad ir netyčia užkliuvus paliegusiam šuniui skaudamą vietą, jis gali kąsti tiesiog gindamasis".
Atsakingas - šeimininkas
Nepaisant įvairiausių galimų šunų agresyvumo priežasčių, R. Ilgūnės teigimu, bet kokiu atveju už šunį ir jo veiksmus yra atsakingas šeimininkas. Jis turi įvertinti, ar šuo yra iš prigimties agresyvus, o gal patyręs smurtą ir panašiai.
Pasak veterinarijos gydytojos, šeimininkas turi numatyti visus atvejus, o jeigu jo šuo užpuola kitą žmogų - tai visiška šeimininko atsakomybė, nes jis neatsakingai jį vedžiojo, prižiūrėjo, nesiėmė priemonių, kad nelaimė neįvyktų.
R. Ilgūnė patarė išvydus agresyviai nusiteikusį ar jau puolantį šunį jokiu būdu nebėgti - nebent matote, kad skubiai spėsite pasislėpti mašinoje, laiptinėje ar kur kitur. Šuniui puolant reikėtų ramiai stovėti ir sudaryti jam kliūtis, neleidžiančias pasiekti kūno dalių - ne spirti koja ar moti ranka, tačiau badyti apsisaugoti atstatant rankinę ar storo palto rankovę.
Jeigu šuo vis dėlto spėjo įkąsti, būtina, kad kažkas iš šalia esančių žmonių stebėtų šunį, jį iš tolo sektų, bandytų užspeisti į kampą - uždaryti laiptinėje ar panašiai - ir tuoj pat skambinti tarnybai, atsakingai už gyvūnų gaudymą. Tarnyba šunį karantinuos ir stebės.
Informacija
Šiemet Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate surašyti 27 protokolai dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio (Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas) pažeidimų. 5 iš jų - dėl sužalojimų, padarytų gyvūno. Antrajame komisariate surašyta 15 tokių protokolų. Trys iš jų - dėl sužalojimų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą