Kiekvieną mėnesį už liftą nuo kiekvieno buto yra renkami 3 skirtingi mokesčiai - už priežiūrą, elektrą ir kaupiamasis fondas. Negana to, kad už pažiūrėjimą į liftą vienos laiptinės gyventojai pakloja kone 300 litų, dar ir kaupia pinigus naujo lifto įrengimui. Dauguma tų namų yra senos statybos, o jei liftai dar ir ne avarinės būklės, tai bent ties ta riba. 25 metų kaupimo planas ir mokestis už pažiūrėjimą daugiabučių gyventojams skamba kaip pasityčiojimas ir mokestis už orą.
Beprasmiškas mokestis
Pensininkas Mečislovas Vaišvila liftu nesidžiaugia jau kone penkmetį, mat šis buvo pripažintas neleistinu eksploatuoti ir juo buvo uždrausta naudotis. Nors iš gyventojų kas mėnesį yra renkamas mokestis už lifto priežiūrą ir galimą ateityje keitimą mokestis, surinktos sumos neužtenka nė pusės naujam liftui įrengti. „Viso namo gyventojai esame sukaupę apie 18 tūkstančių litų, vienas naujas liftas pigiausiai kainuoja 40-50 tūkst. litų, yra trys laiptinės, tai iš viso reikėtų apie 150 tūkst. litų. Reikėtų surinkti iš kiekvieno buto apie 7 tūkstančius litų, o name gyvena vien pensininkai, tai ar tai įmanoma“, - klausė M.Vaišvila. Pensininko teigimu, pirmame ir antrame aukštuose gyvenantys žmonės išsiverčia ir be lifto, dėl to jiems dėti tuos pinigus į bendrą krūvą bergždžias reikalas.
„Jau penkti metai gyvename be lifto, abejoju, kad kas keisis, o už tuos pinigus tikimės susitvarkyti bent šildymą, kitos alternatyvos aš čia nematau“, - pasakojo M.Vaišvila.
Jis taip pat prasitarė, kad yra tokių žmonių, kurie gyvena viršutiniuose aukštuose ir dėl to, kad nėra lifto, negali išeiti į lauką, mat sunkiai vaikšto.
„Nežinau, kam kaupti tuos pinigus, jei vis tiek tai nepadeda išspręsti problemos, na bet yra kaip yra“, - kalbėjo M.Vaišvila.
Trys grupės mokesčių
Kiekvienam liftui yra taikomi trys grupės mokesčiai. Vienas iš jų yra lifto techninės priežiūros mokestis. Tai atlieka tam tikros specializuotos įmonės, kurios stebi lifto eksploataciją, jei žmogus užstringa lifte - išleidžia, taip pat prižiūri mechanizmą.
Vilniaus savivaldybės aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Karoso teigimu, šis mokestis svyruoja nuo 200 iki 300 litų per mėnesį daugiabučiam namui, kuris dalijasi pagal gyventojų butų kvadratūrą.
„Liftui reikalinga profesionali priežiūra, nes jis priskirtas pavojingų objektų sričiai“, - mokesčio svarbą stengėsi pabrėžti K.Karosas.
Kitas mokestis yra už lifto sunaudojamą elektrą. Ir trečias mokestis yra kaupiamasis - liftui atnaujinti. „Nuo 2004-ųjų šis mokestis yra renkamas, tačiau jis nėra didelis, kad susikauptų reikiama suma. Mokestis buvo paskaičiuotas tokia intencija, kad nuo 2004 m. renkant 25 metus būtų galima liftą pakeisti į naują. Kai kurie namai yra surinkę 30 tūkst. litų, kiti - mažiau. Tai žmonėms yra išeitis mokėti šiek tiek mažiau“, - neva naudą įžvelgė K.Karosas.
Ties pavojaus riba
Kita vertus, pasak „Mano būsto“ atstovo Viliaus Mackonio, pusė visų liftų Vilniuje yra avarinės būklės.
Vilniuje daugelio senos statybos daugiabučiuose namuose esančių liftų techninis stovis nebeatitinka jiems keliamų reikalavimų. 20 metų ir daugiau tarnaujantys įrenginiai šaukiasi remonto, tad avarinės būklės liftus prižiūrintiems specialistams belieka vienintelė išeitis - dėl gyventojų saugumo juos stabdyti. Šiandien iš 850 prižiūrimų liftų 600 įrenginių artėja ar jau viršijo ribinį 25 metų eksploatacijos laikotarpį.
„Vilniuje yra pakeista keliolika liftų. Gyventojams neturint lėšų lifto pakeitimui, galima pasiūlyti tą sumą išdalyti į keletą metų, kitos alternatyvos čia nėra“, - pasakojo V.Mackonis.
Šiuo metu Vilniuje eksploatuojama apie 2 tūkst. liftų. Iš jų maždaug pusė yra peržengę ribinį 25 metų tarnavimo laiką. Specialistai moraliai ir fiziškai susidėvėjusių liftų nerekomenduoja remontuoti ir pataria juos keisti naujais. Skaičiuojama, kad sostinės daugiabučiuose yra ir apie 100 liftų rekordininkų, kurie eksploatuojami jau 40 metų. Pastarųjų būklė kelia didžiausią nerimą.
Albertas Sinevičius, buvęs Lietuvos Vyriausybės pramonės ir prekybos ministras:
Kitados Petras I Rusijos imperijoje savo karams finansuoti įvesdavo įvairiausius nebūtus, tiesiog išgalvotus mokesčius. Jeigu pamenate, istorija byloja apie barzdos mokestį. Tai galiu tik pasakyti, kad dabar Lietuvoje yra lygiai tokia pati situacija. Renkamas mokestis už lifto administravimą, tai yra reikia samdyti administratorių, buhalterį, kitus darbuotojus, kurie nei apie to lifto padėtį, nei kaip jis atrodo, nežino. O mokama kiekvienam darbuotojui po kelis tūkstančius litų atlyginimo. Nežinau, kaip tai įvardyti, bet tai ne kas kita, kaip mokestis už orą (jei būtų toks įvestas).
Esame veršių tauta, nieko čia pakeisti neįmanoma. Dabar išeik, pasipriešink tokiai situacijai, suims, o juk gatvės turėtų būti vieša visuomeninė vieta. Tai kaip žmonės gali išreikšti savo nepasitenkinimą ar pasipriešinimą, neaišku.
Tikėkimės, kad naujoji valdžia atneš demokratiją, nes iki šiol buvome besąlygiškai pavaldūs valdžiai ir mūsų nuomonė būdavo niekam neįdomi.
Galų gale, galbūt pats laikas daugiau vaikščioti?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą