Atsakingo, ilgai bei kruopščiai planuoto ir pagal visus įmanomus protokolus derinto keturių prezidentų ir dviejų gubernatorių vizito metu nebuvo išvengta nenumatytų įvykių.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vyresniosios specialistės Jolitos Kraniauskaitės, koordinavusios pačių garbiausių miesto jubiliejaus svečių priėmimą, nors prezidentų pasivaikščiojimo po senamiestį maršrutas buvo suderintas dar prieš mėnesį, buvo žinomi visi jų pageidavimai, pastariesiems pakilus į sceną pasveikinti miesto ir miestiečių, prezidentūros atstovas pasiteiravo: "O ar jūs žinote, kad jo ekscelencija Aleksandras Kvasnievskis pageidavo namo parsivežti tris juodos "Bočių" duonos kepalus?".
Teko skubiai skambinti Savivaldybėn, idant ponui prezidentui būtų padovanota jo mėgstamos duonutės. Pasirodo, būta nedidelio nesusipratimo ir su dovanomis garbiesiems svečiams: dovanos buvo penkios, o Klaipėdą pasveikinti atvyko šešetas svečių. Gubernatoriams dovanų neliko...
Po sveikinimo žodžių svečiams pajudėjus pasivaikščioti po Klaipėdos senamiestį nuo delegacijos atsiliko Latvijos prezidentė Vaira Vykė - Freiberga, sustojusi pabendrauti su koncertavusiais Latvijos atlikėjais bei davusi interviu "Balticum" televizijai.
Padėtį puolė gelbėti miesto Tarybos narys Vytautas Grubliauskas, prie džiazo klubo "Kurpiai" sugrojęs pasveikinimą svečiams. Kol ponas Grubliauskas grojo, prie nuskubėjusiųjų priekin spėjo prisijungti ir Latvijos prezidentė.
Pasirodo, buvo planuota, kad prezidentai nusikals po šventinę monetą, Latvijos prezidentė turėjo lieti žvakę, bet jau einant "protokolas" padiktavo savąsias sąlygas. Buvo pareikšta: "Dabar einam tiesiai alaus..."
Pasak ponios Kraniauskaitės, aludariai taip pat iškrėtė staigmeną: planuota, kad prezidentai ir gubernatoriai ramiai susės ir atsigers alaus, pasišnekės, žurnalistai galės paimti interviu, tačiau staiga pasirodė, kad "Švyturys" nutarė pasireklamuoti... Prezidentūros atstovai puolė teirautis, kas čia vyksta, tuo tarpu Savivaldybės darbuotojai patys negalėjo nieko paaiškinti.
Nustebino visus ir klaipėdiečių reakcija: garbiems svečiams einant per senamiestį, sutiktieji miestiečiai bei miesto svečiai priminė apmirusias statulas. Paskui, tiesa, atsigavo.
Savivaldybės užsienio ryšių skyriaus specialistai pirmadienį susisiekė su prezidentūra, idant pasiteirautų, kokį įspūdį svečiams palikusi viešnagė. Pasirodo, atvykusiuosius nustebino bei pamalonino tai, kad Teatro aikštėje, nežiūrint kepinusio karščio, būta tiek daug žmonių.
Garbė lydėti Estijos prezidentą Arnoldą Riuitelį teko istoriją Klaipėdos universitete baigusiai ir šiuo metu Prahos verslo universitete studijuojančiai Rūtai Lysenkaitei. Su jo ekscelencija buvo bendraujama rusų kalba, prezidento žmona kalbėjo angliškai.
Vaikščiojant po senamiestį, prezidentas domėjosi Klaipėdos ir jos krašto istorija, senamiesčio struktūra, lygino Klaipėdą su Estijos miestais, teiravosi apie etninę krašto sudėtį ir apie tai, kas formavo mūsų miesto kultūrą.
Sužinojęs, kad 16 a. amžiuje Klaipėdoje gyveno daug anglų, ponas Riuitelis klausė, ar jų palikuonys nepretenduoja atsiimti protėvių turto. Kalbėta ir apie tai, kaip keičiantis miesto valdžioms kaičiasi pats miestas. Eidamas pro amatininkų gamintomis prekėmis nuklotus stalus, Estijos prezidentas bei jo žmona pasidžiaugė, kad tiek daug prekių yra rankų darbo. Rūta Lysenkaitė atsiminė, kad vienu tarpu buvo kiek išsigąsta, mat einant H. Manto gatve pasigirdo pranešimas būti atsargiems: galįs nukristi reklaminis stendas.
Pasak Latvijos prezidentę Vairą Vykę - Freibergą lydėjusio miesto Tarybos nario, KU docento Vytauto Grubliausko, netikėtumai prasidėję kai tik po sveikinimo kalbų prezidentai nusileido nuo scenos ir žurnalistai "pagrobė" ponią prezidentę.
Savo grojimą prie "Kurpių" ponas Grubliauskas pavadino visiška improvizacija ir "uždususio vyriškio pripuolimu prie triūbos", tačiau ši improvizacija padėjusi visoms delegacijoms vėl susijungti.
Iš pradžių buvo kalbėta latviškai, paskui pereita prie anglų kalbos. Latvijos prezidentę domino beveik tos pačios temos, kuriomis buvo kalbėta ir su Estijos prezidentu. Vytautas Grubliaskas prisipažino buvęs nustebintas, sužinojęs, jog ponia prezidentė taip pat mėgstanti džiazą. Tiesa, poniai Freibergai buvo kiek sunku vaikštinėti akmenimis grįstomis senamiesčio gatvelėmis...
Pasak pono Grubliausko, delegacijų maršrutas ir ėjimo tempas vis tik buvęs kiek per greitas - ko gero būt reikėję nueiti mažiau, bet lėčiau - būtų daugiau pamatyta. Latvijos prezidentė, apžiūrinėdama mugėje siūlomus dirbinius, rado nemažai panašumų tarp Lietuvos ir Latvijos amatininkų gaminių.
Prisiminė Vytautas Grubliauskas ir gan smagią detalę: papuolę improvizuoton "Švyturio" šventėn prezidentai tylomis laukė, kol jiems bus pasiūlyta alaus, o ponai gubernatoriai tiesiai šviesiai paklausė: "Vyrai, o kur čia tas alus?".
Buvo pastebėta, kad prezidentai nesivaišino nei mėsa, nei žuvimi, o skanavo sūrį bei duoną. Dar viena detalė: kai prezidentams buvo pasiūlyta pasirašyti ant juos vaizduojančių šaržų, neatsirado kuo tai padaryti. Laimei, parkerį turėjo ponas Grubliauskas, dabar galintis didžiuotis turįs rašiklį, kuriuo pasirašinėjo trys prezidentai.
Šyptelėjo ponas Grubliauskas atsiminęs tai, kad jam tekę pabūti ir apsauginiu labai daug ir šiltai su klaipėdiečiais bendravusiai Latvijos prezidentei.
Lenkijos prezidentą Aleksandrą Kvasnievskį lydėjęs Klaipėdos lenkų klubo pirmininkas kapitonas Ričardas Zažeckis pajuokavo, jog ponas prezidentas visada griaunąs visus įmanomus protokolus.
Iškart buvę nutraukti visi bandymai pasakoti apie Klaipėdos istoriją. Prezidentas pareiškęs: "Juk girdėjote, kad sveikinimo kalboje minėjau, jog jaučiuosi Klaipėdoje kaip namuose...", ir teiravosi, kuo gyvena lenkų bendruomenė, ar populiari esanti jūrininko profesija Klaipėdoje, ar nesą problemų jūreiviams susirasti Lietuvoje darbo.
Ponas Zažeckis organizavo gerbiamo prezidento vizitą į Klaipėdos uoste viešėjusį lenkų laivą "Navigator" (vieną naujausių pasaulyje mokomųjų laivų), ir gerokai nustebino Lenkijos vadovą papasakojęs, jog laivo krikštamotė esanti prezidento žmona.
Nusistebėjęs, kada gi žmona spėjusi laivą pakrikštyti, Lenkijos prezidentas paskambino žmonai ir pranešė, kad ruošiasi apsilankyti prieš ketvertą metų jos krikštytame laive. Ponas Kvasnievskis atsiminė savo pirmąjį apsilankymą Klaipėdoje 1998 metais ir pasidžiaugė, kad miestas dar labiau pagražėjęs.
Būta ir nedidelio nesusipratimo: kadangi ponas prezidentas ir Lenkijos delegacijos nariai ėjo paskutinieji, besiveržiantys fotografuoti, filmuoti bei kalbinti garbius svečius žurnalistai užtvėrė kelią ponui Kvasnievskiui, ir jo apsaugai teko pasielgti ne itin korektiškai žiniasklaidos atstovų atžvilgiu.
Svečiai iš Lenkijos pirmieji pakilo nuo "Švyrturio" stalų, ir, pasak pono Zažeckio, sunkiai skynėsi kelią iki Teatro aikštės, skubėdami apsilankyti "Navigatoriuje". Gerbiamas prezidentas, kad ir kaip skubėdamas, rado laiko sustoti ir pasišnekėti su sutiktais tautiečiais, atvykusiais švęsti Klaipėdos jubiliejaus.
Jolita Kraniauskaitė priminė, kad prezidentai į Klaipėdą atvykę ne tuščiomis: Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis padovanojęs undinės skulptūrą - Varšuvos simbolį, Latvijos prezidentė V. Vykė - Freiberga įteikė Rygos fotografijų albumą, Estijos prezidentas A. Riuitelis - Livonijos ordino žemėlapį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą