Užsienyje Lietuvos jūrininkus gina profsąjunga, o valstybė - ne.

Paskutinę rugsėjo mėnesio savaitę į Lietuvos jūrininkų sąjungą (LJS) pagalbos kreipėsi 8 žmonių laivo įgula iš Lietuvos, dirbusi JAV kompanijai priklausančiame vilkike "Sea Giant", plaukiojančiame su vadinamąja pigia Antigvos ir Barbudos vėliava. Laivo savininkas nesumokėjo jiems už darbą.
Paprastai jūrininkai nepalieka laivo, kol jiems nesumokami atlyginimai, nes priešingu atveju juos atgauti beveik neįmanoma. Kodėl Lietuvos jūrininkai paliko "Sea Giant" Angolos Luandos uoste? Pasirodo, šiame uoste yra jau nemažai jūrininkų iš Lietuvos, kurie negauna uždirbtų atluginimų jau dvejus ar daugiau metų. Jie net neturi galimybių grįžti į Lietuvą, nes buvęs savininkas jiems nenuperka bilietų. Į LJS kreipėsi moteris ieškanti sūnaus, kuris, kaip manoma, jau trejus metus yra Angoloje. LJS apie šį žmogų nepavyko gauti jokios informacijos. Šioje šalyje nėra Lietuvo konsulato. Buvo kreiptasi ir į Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, ji taip pat nieko negalėjo padėti. Beje, susidaro įspūdis, kad užsienyje į bėdą pakliuvusių jūrininkų, Lietuvos piliečių, sava valstybė negina.

Pasisekė - nupirko bilietus

Įgulą, taip pat ir kapitoną, dirbti vilkike "Sea Giant" Klaipėdoje įdarbino UAB "Techmaris". Kontraktai buvo sudaryti. Laive buvo pasirašyta ir kolektyvinė Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) sutartis TCC. Pernai pagal ją kvalifikuoto jūrininko atlyginimas turėjo būti 1250 JAV dolerių per mėnesį. Firma apmokėjo kelionę ir įgula buvo nuskraidinta į Niujorką. Ten ji remontavo ir vilkiką, ir savininkui priklausančią naftos baržą, kad vilkikas galėtų ją nutempti į Angolą. Š. m. liepą "Sea Giant" išplaukė ir rugpjūčio mėnesį jau buvo Angolos Luandos uoste.
Iš pradžių už vieną darbo mėnesį įgulai buvo sumokėta. Paskui buvo pasakyta, jog su ja būsią atsiskaityta, kai barža bus nuplukdyta į Luandą. Kai vilkikas atplaukė į šį uostą, atvyko įgulą pasamdžiusios firmos atstovas ir paaiškino, kad laivo savininkas bankrutuoja, atlyginimai nebūsią išmokėti ir iškilę problemų dėl įgulos narių parskraidinimo namo. Įgula sulaikė atstovą vilkike, susiekė su ITF būstine Londone ir klausė patarimo, ką daryti.
Laivo savininkas buvo priverstas nupirkti bilietus. Buvo išreikalauta, kad kiekvienam įgulos nariui būtų išduotas garantinis raštas, jog tokia ir tokia firma jam yra skolinga tiek ir tiek dolerių įtraukiant į bendrą sumą ir tuos 45 JAV dolerius, kuriuos jūrininkams reikėjo susimokėti už vizą skrendant į Niujorką. Šiai įgulai firma liko skolinga apie 50 tūkst. JAV dolerių.
Konsultavęs ITF inspektorius patarė, jeigu tik bus nupirkti bilietai, skristi namo, kreiptis į LJS ir susitvarkyti visus būtinus dokumentus. Įgula grįžo į Lietuvą rugsėjo mėnesį. Nors vilkike "Sea Giant" įgulos nariai ir nepriklauso šiai profsąjungai, tačiau kadangi visa įgula pateko į bėdą, LJS sutiko padėti. Ji surinko visų dokumentų kopijas, paėmė pareiškimą-prašymą ir visą medžiagą išsiuntė į ITF būstinę Londone. Praeitą savaitę buvo gautas atsakymas, kad ieškomi atsakovai.
Išsiaiškinta, kad vilkiko "Sea Giant" įgulą iš Lietuvos pasamdžiusi firma yra registruota Masačusete. Jos atstovo vizitinėje kortelėje buvo nurodytas adresas Majamyje. Tačiau atliekant tyrimą paaiškėjo, kad tokio žmogaus Majamyje nėra. Iš įgulos pasakojimų yra žinoma, kad vilkiko savininkas Niujorke turi sandėlių. ITF atstovė Londone pranešė, kad ji susiekė su IFT inspektoriumi JAV ir jūrininkų profsąjunga, kurie pažadėjo išsiaiškinti situaciją.. Ar pavyks padėti šiai įgulai, LJS pirmininkas Petras Bekėža dar negalėjo pasakyti.

Įdarbintojams trūksta profesionalumo

LJS pirmininkas tvirtina, kad panašūs dalykai, kai jūrininkai apgaunami ir paliekami be atlyginimų, nutinka todėl, kad kai kurios Lietuvos kompanijos, turinčios teisę įdarbinti jūrininkus užsienyje, nėra pakankamai apsišvietusios. Pasak jo, įdarbinimo įmonės privalo būti susipažinusios su tarptautinėmis konvencijomis, bent jau su Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) 179-ąja konvencija apie jūrininkų samdą ir įdarbinimą. Nors Lietuva nėra ratifikavusi šios konvencijos, Seimo teisės departamentas yra išaiškinęs, kad Lietuva būdama Tarptautinės darbo organizacijos nare turi laikytis tarptautinių konvencijų reikalavimų. Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai yra pateiktas sąrašas konvencijų, kurias būtina ratifikuoti artimiausiu metu ir nurodytas jų ratifikavimo eiliškumas. Šiuo metu būtinos konvencijos verčiamos.
Kai kurios laivų įgulų formavimo įmonės tinkamai nepatikrina laivų savininkų, kurie samdo jūrininkus iš Lietuvos. Jos dirba be sutarčių, negaudamos iš savininkų pinigų už jūrininkų įdarbinimą, kas privalu vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis. Negana to, už jūrininkų įdarbinimą jos stengiasi imti mokesčius iš jūrininkų, kas kategoriškai prieštarauja tarptautinėms konvencijoms. Jos Lietuvos jūrininkus įdarbina laivuose, kuriuose negalioja kolektyvinės sutartys. Žuvus jūrininkui ar susirgus iškyla problemų norint išieškoti pašalpas, jau nekalbant apie tai, kad jūrininkams nepavyksta atgauti atlyginimų.
Beje, ta pati UAB "Techmaris" įdarbino apie 130 žmonių laivuose "Chougo" ir "Revostar". Tai jau sena istorija, apie kurią plačiai rašyta spaudoje. Daugiau kaip pusę metų vyko atkakli kova, ir atlyginimai šių laivų jūrininkams už dvejus metus buvo sumokėti tik šiemet pavasarį. Todėl kyla klausimas, ar "Techmaris" darbuotojai yra pakankamai gerai susipažinę su teisiniais dokumentais.

Atsakomybę turi prisiimti įdarbintojai

Tarptautinė darbo organizacija reikalauja, kad būtų kaupiami fondai turint omenyje galimą rizikos faktorių. Sakykime, jeigu kas nors nutinka ir laivo savininkas atsisako parskraidinti įgulą namo, įdarbinimo įmonės turi prisiimti atsakomybę. Jos turi sukurti draudimo ar kitokius fondus, kad esant būtinybei būtų galima sumokėti ir atlyginimus.
LJS pirmininko manymu, laivų įgulų formavimo įmonėms (vadinamosioms "kruingo" kompanijoms) reikėtų vienytis į asociaciją, tada joms būtų lengviau sukaupti lėšų, o Lietuvos jūrininkams nereikėtų badauti, streikuoti ir t. t. Tačiau iš Lietuvoje esančių 25 "kruingo" kompanijų asociacijai priklauso tik 5.

Kur kreiptis pagalbos?

Vadinamųjų juodų firmų yra visame pasaulyje. P. Bekėžos manymu, tam, kad Lietuvos jūrininkai kaip Lietuvos piliečiai užsienyje būtų tinkamai ginami, būtina, kad tam daugiau dėmesio skirtų ir tarpusavyje labiau bendradarbiautų Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Užsienio reikalų ministerijos, Saugios laivybos administracija. O pastaruoju metu laivų savininkų pamestus jūrininkus užsienyje bando ginti tik profsąjungos.
P. Bekėžos teigimu, pakliuvę į bėdą užsienyje jūrininkai pirmiausia turi kreiptis į Lietuvos ambasadas, konsulatus, ar garbės konsulus, jeigu tokie yra tose šalyse. LJS gina tik savo narių teises pasitelkdama į pagalbą užsienio šalyse esančius ITF inspektorius. Beje, LJS, būdama ITF narė, gina užsienio šalių jūrininkų interesus Lietuvoje. Lietuvos jūrininkams, kurie nepriklauso jokiai profsąjungai, patariama užsienyje samdytis advokatus ir kelti ieškinius.

"Laivitė" neįsileido ITF inspektoriaus

Neseniai LJS konsultacijos paprašė AB "Baltijos" laivų statykloje stovinčių Rusijos žvejybos laivų "Dimas" ir "Obša" jūrininkai. Šiuose laivuose palikti tik keli žmonės, didžioji dalis įgulos narių apgyvendinti "Baltijos" viešbutyje. Įgulų nariams nemokami atlyginimai nuo birželio mėnesio. Laivų savininkas yra Archangelske, įgulų jūrininkai taip pat iš ten. Kadangi tai Rusijos laivai, plaukiojantys su Rusijos vėliava, jų jūrininkams buvo patarta kreiptis į Klaipėdoje esantį Rusijos konsulatą. LJS susiekė su ITF atstovu Kaliningrade, su regionine jūrininkų profsąjunga. Kaliningradiečiai išsiuntė reikalavimus laivų savininkui.
Apie AB "Laivitė" remontuoto laivo "Anna Star" jūrininkus iš Rusijos, kuriems taip pat nebuvo mokamas atlyginimas, trūko net maisto, spaudoje jau buvo rašyta. Jie Klaipėdoje pasisamdė advokatus. Taip pat kreiptasi į Kaliningrado profsąjungą, nes įgula į šį Rusijos kompanijai priklausanti, bet su pigia vėliavą plaukiojantį laivą, buvo įdarbinta Kaliningrado firmos.
Žinoma, "Laivitės" vadovybė dėl badaujančių Rusijos jūrininkų nieko dėta. Tačiau jos sprendimas per Klaipėdoje vyksią kovos su vadinamosiomis pigiomis vėliavomis savaitę neįleisti į savo teritoriją, kurioje stovi konfliktinis laivas, iš Londono atvykusio ITF inspektoriaus Džono Vudo, itin nustebino LJS. Visos Klaipėdos uosto kompanijos jam išdavė leidimus, išskyrus "Laivitę". Skambinta ir pačiam bendrovės generaliniam direktoriui Konstantinui Kovaliui, jam įteiktas ir registruotas raštas, tačiau atsakymo iki praeito ketvirtadienio iš jo nebuvo gauta.
"Laivitėje" yra pakraunami, iškraunami ir remontuojami laivai, tarp jų ir atplaukę iš užsienio. LJS pirmininkas teigia, jog šioje teritorijoje yra tiek ITF, tiek ir LJS narių. LR profesinių sąjungų įstatymo 17 str. teigia, jog profesinės sąjungos įgalioti asmenys, vykdydami kontrolės funkcijas, turi teisę nekliudomai lankytis įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose dirba tos profesinės sąjungos atstovaujami darbuotojai ir susipažinti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas. Taigi "Laivitė" pažeidė įstatymą. Pasak P. Bekėžos, jeigu ir ateityje nebus išduodami leidimai profsąjungos įgaliotiems asmenims, LJS kreipsis į teisines institucijas Lietuvoje, į Tarptautinės darbo organizacijos atstovybę.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder