V. Landsbergis siūlo neįtvirtinti dvikalbių vietovardžių rašybos lietuvių ir lenkų kalbomis dalyje Lietuvos. "Ta erdvė, kurioje atsirastų dvikalbiai vietovardžiai, tikriausiai "visai atsitiktinai" sutaps su buvusia planuota teritorine autonomija, turės savo matomą ženklą, kur čia jau kažkas kita. Kadangi yra veikėjų, yra tarp paprastų žmonių skleidžiamų keistokų koncepcijų, kai mes girdėdavom, kad atimta ir negrąžinama lenkų žemė, nors Lietuvos žemė, bet kažkokia ypatinga, ir panašiai. Arba ir Lietuvoje gali išgirsti tokį pasakymą - o ten lenkų kraštas, tai šito nereikėtų mums niekaip įtvirtinti, nes po to gali ateiti kirilica (rusiški rašmenys - ELTA)", - teigia V. Landsbergis.
"Čia reiktų daug atsargiau žiūrėti, aš nesakau, kad tai turėtų būti amžiams negalima, bet atsargiau, negu kai kurie būna kartais "pasinešę" - viens du padarom ir žiūrėsim, kas iš to išeis. Aš visada linkęs pagalvoti, o kas iš to išeis. Seniau buvau šachmatininkas, žinau, kad kiekvienas ėjimas turi pasekmes", - kalbėjo profesorius.
Pasak V. Landsbergio, užsienio politikoje mums trūksta empatijos - sugebėjimo pasižiūrėti kito akimis, įsijaučiant į kitą, o kaip kitas tą patį mato, ką aš taip iškilmingai skelbiu.
Vilniaus knygų mugėje sekmadienį pristatyta V. Landsbergio knyga "Mūsų patriotizmas, jų šovinizmas". Tai papildyta ir pataisyta lenkiškos knygos, parašytos kartu su pirmuoju nepriklausomos Lenkijos diplomatijos atstovu Lietuvoje Mariušu Maškevičiumi (Mariusz Maszkiewicz), versija.
Knygoje pateikiama mažai žinomų faktų apie Lietuvos ir Lenkijos santykius praėjusiame amžiuje ir abiejų valstybių nepriklausomybės atkūrimo pradžioje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą