V. Žiemelis siūlo vidaus reikalų ministrui grąžinti į pareigas buvusius FNTT vadovus

Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis siūlo vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui kuo greičiau grąžinti į pareigas valstybei nusipelniusius ir gerai dirbusius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą.

"FNTT vadovų atleidimo istorija yra ne tik skaudi, bet pamokanti ir leidžianti suprasti, kad nukrypstama nuo suformuoto dar Sąjūdžio laikais teisinės valstybės, valdžios pasidalijimo principo. Lietuvoje valstybės valdžią vykdo Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas", - pažymi V. Žiemelis.

Pasak jo, tiek V. Gailiaus, tiek V. Giržado atžvilgiu aktyviai veikia Prezidentūra.

"Ar tai jos įgaliojimų veiklos sfera? FNTT yra vienas iš Vyriausybės ministerijos savarankiškas padalinys, ir jos problemas turi spręsti ministras, jei to neįstengia padaryti ministras, tai jo tiesioginis vadovas - Ministras Pirmininkas. Tačiau vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis FNTT vadovų atleidimą sprendžia, tardamasis ne su tiesioginiu savo vadovu, o kažkodėl su šalies Prezidente ir gauna pastarosios palaiminimą atleisti FNTT vadovus iš einamų pareigų. Jeigu jau taip norime elgtis, tada keiskime Konstituciją ir paveskime Prezidentei vadovauti Vyriausybei, tada R. Palaičio veiksmai bus suprantami ir teisėti", - sako V. Žiemelis.

Tačiau pagal šiuo metu galiojančias Konstitucijos nuostatas, tokie ministro veiksmai, V. Žiemelio nuomone, nepateisinami ir "sudaro prielaidas Respublikos Prezidentei spręsti Vyriausybei deleguotas funkcijas".

Tuo tarpu Seimo Pirmininko pavaduotojo Algio Čapliko mestą repliką Ministrui Pirmininkui, kad Lietuvoje teisingumą vykdo ne Vyriausybė, o Teismas, V. Žiemelis vadina teisiniu neišprusimu, kuris nepuošia įstatymų leidžiamosios valdžios - parlamento pirmininko pavaduotojo.

"Šiuo atveju Ministras Pirmininkas, patardamas vidaus reikalų ministrui sugrąžinti į darbą FNTT vadovus, nesikėsina į teismų valdžią, o tik pataria ministrui ištaisyti klaidą bei sugrąžinti FNTT vadovus į darbą. Ministrui ištaisius klaidą, nebus pagrindo nagrinėti ir šią bylą", - sako politikas.

V. Žiemelis šioje istorijoje kritikuoja ir Generalinę prokuratūrą. "Šioje istorijoje dar kartą išryškėjo ir Generalinės prokuratūros, drįstu teigti, nusikalstamas aplaidumas. (...) Mano požiūriu, prokuratūra "verda savo sultyse" ir įdėmiai išklauso dažniausiai tik Prezidentūros patarimų, nes Generalinės prokuratūros vadovas supranta, kad jį atleisti tegali šalies Prezidentė. FNTT vadovų atleidimo istorijoje prokuratūros vaidmuo mane šokiravo", - sako parlamentaras.

Jis klausia, kodėl Generalinės prokuratūros vadovai organizavo 2011 m. lapkričio 14 d. teisėsaugos institucijų vadovų pasitarimą ne specialiose patalpose, skirtose slaptiems pasitarimams, o patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas patalpų garsinis sandarumas, t. y. posėdis, kuriame buvo kalbama apie ypač svarbius operatyvinius ir kitus veiksmus "Snoro" atžvilgiu, suprantant, kad tokios informacijos sužinojimas gali sukelti katastrofiškas pasekmes.

"Po tokio Generalinės prokuratūros vadovų aplaidumo, akivaizdu, kad išsiaiškinti, kas nutekino informaciją "Lietuvos rytui", neįmanoma, panaudojant net ir poligrafą", - įsitikinęs V. Žiemelis.

Jis taip pat pažymi, kad iki šiol Generalinė prokuratūra neatsako, kodėl nepradėtas ikiteisminis tyrimas iš karto po informacijos nutekėjimo.

"Juk FNTT vadovo pavaduotojas V. Giržadas reikalavo pradėti ikiteisminį tyrimą kitą dieną. Juo labiau Baudžiamojo proceso kodekso 169 straipsnis įpareigoja prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą tuoj pat. Tai neatlikus, ypač šiuo atveju, kai ikiteisminis tyrimas pradėtas vėliau, kaip po trijų mėnesių, kaip paprastai tokiose bylose, svarbiausi įrodymai būna sunaikinami. O prokurorų pasiaiškinimas, kad buvo pavesta Valstybės saugumo departamentui atlikti tyrimą, yra vaikiškas, nes ši institucija jau nebeturi teisės atlikti ikiteisminį tyrimą. Šioje istorijoje Generalinės prokuratūros pareigūnų veiksmus pavadinčiau nepateisinamai aplaidžiais, kurie valstybei kainavo labai brangiai", - sako V. Žiemelis.

Jo nuomone, galima pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą Vilniaus ar kitos apygardos prokuratūrai, bet ar tyrimas bus objektyvus? "Manau, sunku bus surasti prokurorą-kamikadzę", kuris objektyviai tirs bylą, kurioje kaltinamuoju gali būti generalinis prokuroras ar jo pavaduotojai, kiti aukšti prokuratūros darbuotojai", - sako V. Žiemelis.

Pasak jo, yra kita išeitis, tačiau ateičiai - įsteigti specialaus prokuroro statusą tokioms ir panašioms byloms.

V. Žiemelio teigimu, šiuo konkrečiu atveju racionaliausia, kad Seimas suteiktų Seimo laikinosios tyrimo komisijos statusą Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir pavestų atlikti tyrimą šiuo klausimu.

Politiko manymu, taip pat reikėtų išsiaiškinti, ar posėdyje Generalinėje prokuratūroje dalyvavę teisėsaugos pareigūnai bei Prezidentūros patarėjai ir darbuotojai, kiti prokuratūros pareigūnai, kuriems buvo žinoma apie būsimus valstybės veiksmus "Snoro" atžvilgiu, bei jų artimieji, pasinaudodami turima informacija, iš anksto neatsiėmė indėlių iš "Snoro" prieš jo veiklos sustabdymą.