Vaiko verksmas į dangų neina?.

Institucijų, ginančių vaikų teises, šalyje netrūksta. Tuo tarpu pranešimai apie fiziškai ir dvasiškai luošinamus arba tiesiog išvietėn išmetamus kūdikius tampa kasdienybe. Pasak Šiaulių kūdikių namų direktorės Audronės Kardašienės, į kaltinamųjų suolą turime sėsti visi: ne tik sužvėrėję tėvai, jų pažįstami, giminės ir kaimynai, bet ir valstybės galvos, ir visa visuomenė.
Vaikų teisių gynėjai suskumba tik į nukankinto vaikelio laidotuves. Įstatymų leidėjai gina septynis vaikus pametusios motinos teises į aštuntąjį. Neformaliai į savo darbą žiūrinti kūdikių namų direktorė valdžios vyrų bei moterų klausia: kada liausitės abejingai stebėję, kaip valdiškuose namuose gęsta vaiko akys? "Juos visus galima išgelbėti", - įsitikinusi Audronė Kardašienė. Ir priduria: "Jeigu aš galėčiau priimti įstatymą..."

Tą dieną, kai lankėmės Šiaulių kūdikių namuose, dvejų ir trejų metų broliukas ir sesutė nė akimirkai nenuleido akių nuo ne mažiau laimingų įtėvių, kurie išsivežė vaikus Prancūzijon. Jų nebaugina, kad abu lietuviukai turi įgimtą alkoholizmo sindromą, teks daryti plastinę operaciją jų ausytėms. O štai pusantrų metų Robertukas tikriausiai augs valdiškuose namuose. Spėjama, kad jaunutė jo motina prievarta išvežta užsienin verstis prostitucija, ir kol ji negrįš arba nebus surastas jos kūnas, berniuko nebus leista įvaikinti jį įsižiūrėjusiai šeimai.

"Jei man kas leistų įstatymą priimti..."

Šiaulių kūdikių namų direktorė Audra Kardašienė sako, jog tarp šiais metais įvaikintų vaikų nėra nė vieno našlaičio ar pamestinuko, visi turi biologinius tėvus.
Poros mėnesių mergytė - mažutė, blyški kaip gležnas žiedlapis, galintis užgest nuo vėjo pūstelėjimo. Jos bendraamžis Lukas - gyvastingas rubuilis, miega prie motinos krūtinės. Luko mamytė augo Kuršėnų globos namuose, kol atsitiko tai: laimė, kad gimė žmogus, bėda - kad neturi kur gyventi. Pagal įstatymą nepilnametė motina turėtų būti Kuršėnuose, tačiau Audronė Kurdašienė priglaudė ją kūdikių namuose, kad ši galėtų atžalą maitinti savo pienu "ir kad neprarastų ryšio".
Motinos ir vaiko namai būtini ir miesteliuose. Motinos privalo būti kartu - tos, kurias dar galima išgelbėti, įsitikinusi Audra Kardašienė. Aišku, yra tokių, urioms daryk ką nori, - gimdo tik kad turėtų iš ko gyvent. "Jei kas man leistų šiandie įstatymą priimti... Jei motina iš rizikos grupės - metams riboji jos teises. Skiri priverstinių viešųjų darbų, išskaičiuoji iš atlyginimo vaiko išlaikymui, palieki pinigų jį aplankyti. Jei nepažeidžia taisyklių, po pusmečio valstybė turėtų ją kokiu nors būdu įdarbinti. Tam turėtų būti sukurta atskira vyriausybinė programa, kad moteris turėtų pragyvenimo šaltinį ir galėtų pasiimti savo vaiką. Kito kelio nėra. Paliktų vaikų daugėja. Pernai turėjome 78 vaikus - nuo gimimo dienos iki ketverių metų. Šie kūdikių namai gali priimt tik 60 vaikų, bet jie visąlaik perpildyti, ir gaunam iš valstybės pinigus ne vaikui, o fiksuotą sumą - tavo problema, kaip išgyvensi. Aš galiu elgtis valdiškai: sustatau į eilę, sakau - vietų nėra ir nepriimu, bet už nugaros yra mažas žmogutis, kuriam reikia pagalbos."

Valdininkai posėdžiauja - kūdikis "sensta"

"Veik prieš dešimtmetį laikraščiai rašė apie Lietuvos ir Amerikos fondą. Buvo tokia ponia, kuri išveždavo vaikus amerikiečių globai; lyg ir gražus darbas, bet liko neišspręstas tų "emigrantų" statusas. Po devynerių metų štai atsirado dviejų išvežtų mergaičių motina, anuomet kalėjusi ar tik grįžusi iš kalėjimo, iš jos neatimtos motinystės teises. Ir ji reikalauja dukras sugrąžint. Ar tai moralu? Mergaitės jau pamiršo gimtąją kalbą, prisirišo prie globėjų.
Lietuvoje yra apie 40 šeimų, kurios norėtų įsivaikinti, tad jeigu įstatymai būtų šiek tiek lankstesni, nereikėtų laukti tų trijų mėnesių, kol vaiko motinai protas prašviesės. Sukurta daug vaikų teises ginančių institucijų, tačiau jos priima abejotinus sprendimus. Jeigu toji mama tik serga depresija, tai neatimk vaiko, o apgyvendink jį kad ir šalia ligoninės, kad motina greičiau pasveiktų. O jeigu žinai, kad ji paliko aštuonetą vaikų ir valkatauja - beprasmiška laukti tuos tris mėnesius, kol ji "susipras" pasirūpinti devintuoju. Reikia teismui dokumentus suruošti, ji dar gali suvaidint teisme, apsiverkt, kad trokšta pasitaisyti. Dažnai motinos paieška skelbiama žiniasklaidoje, jaunos mamos išbėga į užsienį, netenka pasų - bėga mėnesiai ir metai. Žiūrėk, atsiranda močiutė, kuriai neblogai gaut 500 litų per mėnesį, paskui ji atsisako to vaiko. Laikas tempiamas, o vaikas serga, nes neturi žmogaus, kurio širdies plakimą nuolat jaustų. Jis "sensta", kaip aš sakau."

Globos tvarką reikia keisti

Būna atvejų, kai šeima paima svetimą laikinai globai, prisiriša prie naujagimio, nepaleidžia jo iš glėbio, o po kelių mėnesių tenka grąžinti kūdikį teisėtai motinai. Globos įstatymai irgi turėtų keistis. Vieni globėjai galėtų būtų tie, kurie priglaustų vaiką ir jo mamą, antrieji - ateityje planuojantys įsivaikinti. Vaikų teisių apsaugos tarnyboms privalu dažniau tikrinti, paklausinėti kaimynų apie būsimus globėjus, kas jie per žmonės. Jeigu moteriškė susipykusi su visa gatve, nuolat konfliktuoja, skundus rašo - ar gali auginti vaiką? Tuomet vaikai, pagyvenę kelerius metus kaip pragare, siunčiami į kitus globos namus: tai triguba trauma - motina atstūmė, globėjai pasityčiojo, ir netenka net globos įstaigos kaip lizdo, iš kurio "išsirito".
"Jeigu mane VTAT tikina, jog motina pasitaisys, o aš jaučiu, kad nieko nebus, bet gyvenimo sąlygos normalios, išleidžiu vaiką su mama į namus laikinai pasisvečiuot, bet - su globėja. VTAT ant manęs pyksta, bet žiūriu vaiko teisių", - sako Audra Kardašienė.

Užsieniečių nebaugina įgimtos kūdikio ydos

Pasak kūdikių namų direktorės, Lietuvoje mes nemokam priimti vaiką tokį, koks jis yra. Slepiama, jog jis įvaikintas. Laidai "Atleisk" bus darbo dar kelioms dešimtims metų. Prancūzijoje štai yra asociacija, ir gegužės pirmąjį savaitgalį kokiame mieste susirenka visos šeimos, įsivaikinusios vaikus iš Lietuvos. Šių pavardės kitos, o vardai pasiliko lietuviški, kaip ir gimimo vieta jo gimimo liudijime. Štai italas, įvaikinęs berniuką, atvežė jį į gimtinę, nebijo parodyti kūdikių namų, kur jis augo. Išsiaiškinęs, jog yra ir jo sesė, pageidauja įvaikinti ir ją. Kad lietuvaičių šeima nebūtų išdraskyta. Viena amerikiečių pora, neseniai įvaikinusi du mažylius, dabar išsivežė ir penkiolikmetę jų atrastą seserį, - pasakojo direktorė.
Užsieniečių visai nebaugina, jei vaikutis turi įgimtą širdies ydą, regėjimo ar kitų vystymosi sutrikimų. Jie turi specialią neįgalių vaikų integracijos programą.

Ar visos esame "motinos didvyrės"?

"Viena išžaginta mergina pagimdė mulatukę, iš pradžių jos atsisakė, bet pradėjo pas mus ateidinėt ir pasiėmė mergaitę. Kaip "legendinis" Nedas dabar pasitinka gimdytoją!.. Jis myli savo mamą! Šiandieną vaikas išleistas namo. Visuomenė suformavo iš Nedo mamos nusikaltėlę, nes lengva žmogų apmėtyt akmenimis. Bet sunkiau ištiest ranką ir padėt jam atsistot. Teisme sakiau, jog visi turime prisiimt po dalį atsakomybės, motina, socialiniai darbuotojai, medikai ir visi giminės bei kaimynai turėjo sėdėt kaltinamųjų suole.
Kai su Nedo mama atvirai pasikalbėjome, ji daug priežasčių išsakė. Visos prisiminkim: jeigu vaikas dieną naktį rėkia, kokios mintys kyla? Pogimdyvine psichoze ar depresija moterys serga užsienyje, o pas mus to ir būti negali!? Motinystė - labai sunkus darbas, ir ne visos moterys yra "didvyrės".

Visus juos galima išgelbėti

Kūdikių namų vaikų akys užgesusios. Tarsi žvalgtum ten, kur dangus su jūra susilieja - tokia beribė platuma, tuštuma, atrodo, kad ten dugno nėra. Daugeliui vaikų pagal mūsų supratimą psichologinė tarnyba nustatytų tam tikrą proto atsilikimo laipsnį. Globos namuose augęs, jis keliautų į specialųjį internatą, vėliau - į pensioną. O čia toks "defektyvus" vaikas su įtėviais iš užsienio sugrįžta visiškai normalus ir sveikas! Šią dieną iš čia esančių vaikų pusę galima išgelbėt, ką ten pusę - visus! - sako kūdikių namų direktorė.
"Na, man įsivaikinti idėja nekyla, su vyru auginame penketą vaikų, lyg ir atidavėm savo duoklę valstybei", - juokiasi Audra Kardašienė. Ne idilė ir jos asmeninis gyvenimas: nuo trejų metų pirmagimis sūnus serga neišgydoma liga, tačiau už savo vyro jaučias kaip už sienos. Ši tvirta moteris sako, kad tarp mūsų yra labai daug nuostabių, šeimai pasišventusių vyrų. Štai neveiksniai mamai Šiaulių apskrity gimė mergaitė: jos tėvas galėjo tėvystę slėpt ir bėgt į krūmus, tačiau vaiką pripažino ir jį pasiėmė.
"Kūdikių namai ir mūsų darbuotojų šeimos tampa vienalytė masė: negali uždaryt tų neregimų durų, parėjus namo. Auklytė karštą dieną prie ežero su savaisiais pasiima ir kelis vaikus iš kūdikių namų - "su visais kaprizais". Per atostogas vedasi juos į miestą, vėžina traukinukais, perka ledų. Iš namų atneša medaus, lašinukų pačiulpt. Ir tokias gražias lopšines dainuoja svetimam kūdikiui, jog šis gal išsaugos tą švelnų balsą sunkiai gyvenimo akimirkai. Gaila, kad pačių mažiausiųjų kambaryje yra trylika vaikiukų, o slaugytės ir auklės rankos - tik keturios..."
Direktorė susikvietė sveikatos, socialinės apsaugos ministrus, privertė išklausyti savo pasiūlymus. Ji puoselėja viltį - kad atsiras Šiauliuose motinos ir vaiko namai, priglausiantys paaugles motinas. Visas, ištiktas šokų, traumuotas, nuskriaustas. "Šiandie Panevėžio kalėjime sėdi jauna moteris, uždusinusi pagalve savo dvynukus. Tos nelaimės nebūtų, jei būtų neformaliai pasižiūrėta į depresija sirgusią motiną. Rodos, butas, sąlygos yra, o kad ji pavargusi, kad prašė: "Paimkite iš manęs tuos vaikus", niekas neišgirdo. Būtų užtekę dvynius pusmetį, keletą mėnesių nuo jos atskirti, kad motina pailsėtų, ir šiandie vyresnioji jos dukra neaugtų be motinos, o ši nebūtų valstybės išlaikoma." Sakoma, šuns balsas į dangų neina - o kūdikio?..