Vairuotojus smaugia eilės, vadovybę - nevykęs projektas.

Į redakciją paskambinęs žmogus teigė, kad prie konteinerių terminalo vartų autotreilerių vairuotojai stovi po kelias valandas. Paskui nemiegoję naktį, rizikuodami padaryti avariją, skuba pristatyti krovinį iki 8 val. į Vilnių. Terminale vairuotojai nelaikomi žmonėmis: tualetas užrakintas, tad jie neturį net kur nusišlapinti. Perkraunamų konteinerių rekordus mušančiame terminale nepasiruošta tokiam intensyviam darbui? Praeitą penktadienį "Vakarų ekspreso" reporteriai nuvyko į konteinerių terminalą, o antradienį susitiko su AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) filialo "Eurogate Klaipėda" padalinio konteinerių terminalo vadovybe.

Kalbos eilėje

Į terminalą atvykome prieš 19 val. Prie krantinės stovėjo du laivai "MSC Suomi" ir "Ute", registruotas Hamburge. Autotreilerių eilės prie vartų ir tamsoje nebuvo galima nepastebėti. Bet, pasirodo, penktadienis nesanti ta baisiausia diena. Vairuotojai kvietė atvažiuoti ir pabūti čia naktį iš antradienio į trečiadienį, iš trečiadienio į ketvirtadienį, tada galėsią pamatytį patį eilės gražumą. Tačiau valandų valandas eilėje tenka stovėti tol, kol įvažiuoji terminalą. O kai ten patenki, tai jau viskas vyksta greitai - sugaišti kartais net kokią 20 minučių, ilgiausiai - valandą.
Praeitą savaitę Jonas tris kartus atvažiavo prie vartų 17 val. ir atsistojo į eilę. Du kartus jam pasisekė: išvažiavo iš terminalo 23 val., ir tik vieną kartą 2 val. nakties išgabeno krovinį tiesiai į Vilnių. Penktadienį Petras sakė atvažiavęs 16 val., o išvažiuoti tikėjosi, jeigu pasiseks - 23, o jei ne - gal ir pirmą valandą. 19.54 val. prie terminalo vartų dar stovėjo 12 autotreilerių. Žodžiu, tendencija maždaug tokia: kas stoja į eilę 21 val., tas išvažiuoja tik apie 4 val. rytą, kas - 20 val., tas - apie 2 val. nakties.
Buvo manančių, jog padėtis terminale nepagerės tol, kol nebus mokama darbuotojams už padaryto darbo kiekį. Muitinės pareigūnai, nors jų tėra tik du pamainoje, pasak vairuotojų, normaliai dirba, per valandą gali visus popierius susitvarkyti, problema - autotreilerių pakrovimas ir iškrovimas pačiame terminale. Dažniausiai eilės būna tada, kai stovi laivas. Nors kartais į terminalą neįleidžia ir tada, kai laivo nėra. Paklausti, ar jie raštu išdėstydami problemą kreipėsi ar į konteinerių terminalo, ar į KLASCO vadovybę, vairuotojai sakė, jog būtų galima tai daryti, tačiau mašinų daug, konkurencija didelė, jeigu kas nors ką nors pradės organizuoti, jam gali liūdnai baigtis. Dėl tos pačios priežasties mes rašome išgalvotus vairuotojų vardus, nespausdiname nuotraukų.
Vairuotojai gauna užsakymą tokį ir tokį krovinį pristatyti laiku ten ir ten, o visi kiti dalykai, kad jie turi stovėti eilėje, paskui nemiegoję važiuoti, užsakovo nedomina. Jie neturi į ką kreiptis. Jurgis praeitą savaitę vieną naktį nemiegojęs važiavo į Vilnių, kitą - Kupiškį. "Žinoma tai pavojinga. Bet krovinį reikia pristatyti. Nepristatysi, tu būsi kaltas, ir niekas nieko nesiaiškins",- sakė jis.

Vienas krautuvas ir tas gendantis

Kalbėjomės su vienos ekspedicinės firmos atstovu, prižiūrėjusiu savo krovinį, kad jis nebūtų pavogtas ar sugadintas. Šį pašnekovą pavadinome Aloyzu. Beje, tokių firmų atstovų, besirūpinančių savo kroviniais, terminale esą tikrai nemažai. Bare, kur vyko krovos darbai radome tą patį darbą atliekantį ir terminalo apsaugos darbuotoją. Kilo klausimas, ar terminalas negarantuoja krovinio saugumo?
Konteinerių terminalo viršininkas Česlovas Liutkevičius mano, kad savo krovinį turi prižiūrėti ir jo savininko atstovas. Ne todėl, kad būtų išvengta vagysčių. Pasak jo, vagystė neįmanoma, nes visame terminale yra vaizdo kameros. Apsauga dviejuose monitoriuose mato visą teritoriją. Todėl vagysčių būti negali.
Aloyzas sakė, jog tikrasis gyvenimas terminale prasidedąs po pietų, nuo 15-16 val., kai pradeda rinktis mašinos, atvežančios eksportinius ir imančios importinius krovinius. Tad tiek muitinės, tiek terminalo darbuotojams tenka nemažas krūvis. Pasak jo, terminalas neturi normalios technikos. RTG kranai labai nepaslankūs, lėti. Greitai galima krauti tik su krautuvu "Kalmar", kuris kur kas paslankesnis, tačiau jis terminale tėra vienas ir tas pats nuolat genda.
Terminale trūksta darbuotojų perkrovimo darbams atlikti. Aloyzo manymu, normalūs specialistai buvę išvaikyti. Dabar terminalas verčiamas naudotis UAB "KLASCO serviso" dokininkais, tarp kurių esą ir po du kartus teistų žmonių. Sandėlininkė čia atlieka ir talmanės pareigas, tai, kai ji išeina prie kraunamo laivo, į sandėlį patekti sunku. Firmos atstovas mano, jog terminalo valdžia yra geranoriška, tačiau, matyt, ji pati susidurianti su kokiais nors stabdžiais.

Darbuotojai nekalbūs

Prieš keičiantis pamainai radome 5 konteinerių terminalo dokininkus besėdinčius administraciniame pastate. Jie buvo nekalbūs. Burbtelėjo, kad, kai trys laivai atplaukią, būną dar blogiau. Anksčiau jų per pamainą dirbdavę 9, dabar 5. Susižinoję, kad padėties šeimininkas yra terminalo dispečeris, bandėme teirautis jo, kodėl tokia eilė susidaro prie vartų. Jis atsakė neturįs laiko kalbėtis, galbūt tai galėsiąs padaryti tik po dviejų valandų.
Pavyko sužinoti, tik tiek kad patalpa, kurioje rengiasi dokininkai, beje, viena ir vyrams, ir moterims taupumo sumetimais, dabar užrakinama, nes buvę pavogti dokininkų daiktai.

Nevykusiai parinktas technikos parkas

"Eurogate Klaipėda" direktoriaus Vaclovo Grigalausko teigimu, konteinerių terminale pastaruoju metu itin pradėjus augti perkraunamų konteinerių kiekiui ėmė akivaizdžiai trūkti technikos, mašinų parkas pasidarė nebetinkamas. Terminalui reikėtų dar sunkiosios technikos konteineriams krauti. Čia reikalinga kita greitaeigė technika, galinti krauti konteinerius į bet kokią transporto priemonę. Turimi du STS ir du RTG kranai, kai į terminalą atplaukia du laivai, būna visiškai užimti.
Be to, pasak direktoriaus, projektuojant konteinerių terminalą buvęs pasirinktas ne pats geriausias variantas, t. y. nevykusiai parinktas technikos parkas. Didieji RTG kranai šiuo metu konteinerių terminale dirba neefektyviai. Projektuotojams reikėję siūlyti ne du RTG krautuvus, o 4 "Kalmar Shuttle Carrier". Už vieną RTG būtų buųvę galima nupirkti visus pastaruosius. V. Grigalauskas sako, jog buvusi padaryta klaida, o dabar ją reikia taisyti. Tačiau, jo manymu, šiuo metu daryti dideles investicijas, kai KLASCO dar tebėra skolinga už terminalą, būtų neprotinga. Investuoti galima tada, kai bus pakankamai uždirbta pinigų.

Svarbu ir laivai, ir transportas

"Mes negalime nekrauti į terminalą atplaukusių linijinių laivų. Sutartyje yra griežtai nurodyta - 20 konteinerių per valandą turi būti kraunama į laivus",- sakė terminalo viršininkas.
"Konteinerių terminalas uždirba ir iš laivų pakrovimo bei iškrovimo ir iš transporto pakrovimo bei iškrovimo darbų. Beje, nesame gavę jokių oficialių skundų iš vežėjų. Tačiau bandome spręsti jų problemą. Jeigu pavyks apsirūpinti nauja technika ir krauti dideliu greičiu, jos neliks. Bet mes priversti skaičiuoti pinigus ir atsižvelgti į tai, iš ko uždirbame. Mes negalime investuoti milžiniškų sumų ir eiti į bankrotą vien todėl, kad kas nors nori išvažiuoti greičiau. Žinoma, konteinerių išvežimas terminalui irgi yra aktualus dalykas, tačiau stebuklų nebūna. Sunku padaryti taip, kad nebūtų jokios eilės. Mes stengėmės ir stengsimės ateityje padėtį gerinti. Niekada dar taip nebuvo, kad krovinys laiku nepasiektų adresato",- sakė V. Grigalauskas.

Teritorijeje vairuotojai daro netvarką

Č. Liutkevičiaus teigimu, visuose Europos uostuose transportas aptarnaujamas atskirose aikštelėse. Ta zona, kurioje yra iškraunamas laivas, yra pavojinga ir negalima į ją leisti važiuoti transportui, kaip vairuotojai nori. Jie turėtų laikytis judėjimo schemos, tačiau to nedaro. Pasak viršininko, anksčiau į teritoriją buvo įleidžiama po 20 mašinų, tai buvusi visiška netvarka. Tad dabar leidžiama po dvi arba tris mašinas, po tiek, kiek aptarnauti įmanoma pagal turimą darbų frontą.
Apskaitos technikė, kuri dirba kontrolės poste, prie trečiojo langelio, reguliuoja važiavimo tvarką. Ji palaiko ryšį su "Kalmaru", su kranais, su dispečeriu ir tik gavusi leidimą leidžia mašinas. Visam darbui naktinėje pamainoje diriguoja darbų vadovas - dispečeris.
Pasak viršininko, transportas stovi eilėje tada, kai būna atplaukę laivai, nes tada nėra technikos, kuri pilnai galėtų aptarnauti transportą. Šiandien, pasak jo, be sunkiosios artilerijos, t. y. be kitų technikos priemonių ar papildomų "Kalmarų" aptarnauti didėjantį konteinerių kiekį terminale darosi sunku.
Viršininkas tvirtina, kad dokininkų terminalas turi pakankamai, o esant reikalui jų gali turėti ir daugiau. Tačiau visi vairuotojai nori pasiimti krovinį tada, kai atplaukia laivas, ir kuo greičiau išvažiuoti. Jie atvažiuoja ir į tą eilę stoja nuo 15 iki 20 val. Beje, Č. Liutkevičius mano, kad šiandien vežėjų yra daugiau nei pačių konteinerių. Visi jie nori krovinius vežti į Kauną, į Vilnių, nenori vykti, tarkime, į Šilutę, Kretinga, nes skiriasi įkainiai ir apmokėjimas.
Konteinerių terminalo viršininko teigimu, autotransportą terminale, kai jame būna laivų, aptarnauja vienas "Kalmar", tačiau jis dar reikalingas šaldytuvams ir akcizinėms prekėms iškrauti iš laivų. Atskirai esančių šaldytuvų ir akcizinių prekių aikštelių mobilieji kranai RTG nepasiekia.
Terminale dirba ir naktinė pamaina. Pasak viršininko, per pamainą, per 11 valandų, vidutiniškai aptarnaujama iki 130 mašinų. Pagal sutartį pakrauti mašiną ir išleisti reikia per 45 minutes. Č. Liutkevičius tvirtina, kad paprastai mašina pakraunama per 20-25 minutes. Terminale yra žymimas laikas, kada ji atvyko ir kada išvyko. Dėl pasieniečių ji nedaug tesugaišta laiko, dėl muitininkų patikrinimo šiek tiek daugiau.

Reikalai gerės kitąmet

"Eurogate Klaipėda" direktorius teigia, jog kitais metais planuojama gal lizingo būdu įsigyti naują galingą konteinerių krautuvą arba bent kapitaliai suremontuotą. Tad reikalai terminale turėtų pagerėti. Pasak jo, būtų gerai turėti dar vieną "Kalmar" krautuvą. Žinoma, jeigu būtų įsigyti greitaeigiai krautuvai - technika, pati paimanti nuo krantinės iš laivo iškrautą konteinerį ir atvežanti į bloką, RTG krautuvai ir vilkikai terminalui būtų nebereikalingi. Nauji "Kalmarai" visiškai aptarnautų grandinę nuo laivo į bloką, iš bloko į laivą. Taigi tada eilių problemos iškart nebeliktų. Tačiau naujas "Kalmar Shuttle Carrier" kainuotų apie 1 mln. Lt. Deja, vieno jo nepakaktų. Reikėtų pereiti prie kitos sistemos: parduoti abu RTG ir pirkti ne mažiau kaip 4 mobilius krautuvus, nebūtinai naujus. Tačiau tokiam projektui reikia labai daug lėšų, kurių ir taip trūksta.

Vairuotojai neranda tualeto

Dar viena didelė problema, pasak vairuotojų, kad jie neįleidžiami į tualetą - jis esąs tiesiog užrakintas. Mutininkai ir kiti darbuotojai turį raktus. Vasarą esą buvę gerai, nors čia tvyrojęs ne koks kvapelis. Bet ką reikėsią žiemą daryti? Terminalo direktorius sakęs, kad vairuotojams statyti tualetus nesą lėšų.
Su teiginiu, kad nėra tualeto, konteinerių terminalo viršininkas nesutinka. Jis sako, jog terminalo teritorijoje yra du nauji mobilūs tualetai, kuriais gali naudotis ir vairuotojai. Be to, tualeto, esančio administraciniame pastate, raktus turi linijų ekspeditoriai ir privalo juos duoti vairuotojams. Problema iškilo dėl pačių vairuotojų elgesio tualete, todėl jis rakinamas. Č. Liutkevičius sako, jog žmonės eina ir į darbuotojų dušus maudytis, ir jiems tai nedraudžiama. V. Grigalauskas atkreipė dėmesį į tai, kad, jeigu bus įrengti nauji dušai ir tualetai, už juose teikiamas paslaugas reikės mokėti, kaip tai daroma visame pasaulyje.

Kodėl dabar muitininkams atsirado sąlygos?

Pasinaudodamas proga, Aloyzas išdėstė ir kitą jam rūpimą problemą. Jis nesupranta, kodėl prekėms, kurių kaina neatitinka muitinės palyginamųjų kainų, sakykime toms, kurios atgabenamos iš Kinijos, importo forminimo procedūra turi būti atliekama tik Malkų įlankos jūrų uosto poste, kuriam priklauso ir konteinerių terminalas, ir Tarptautinė jūrų perkėla, ir konsorciumas "Klaipėdos terminalas". Pasak jo, konteinerių terminale tam nėra jokių sąlygų. Kodėl tam, kas autotransportu keliu veža tas prekes kelių poste prie sienos nereikia forminti importo, jo krovinys nukreipiamas į vidinę muitinę? Ir pačios palyginamosios muitinės kainos jam atrodo esąs abejotinas dalykas.
Nuo pat pirmų dienų, kai tik atsidarė terminalas, pašnekovui reikėję susitvarkyti importo dokumentus tam, kad prekės būtų išleistos laisvai cirkuliuoti. Kai reikėjo iškrauti visas prekes ir skaičiuoti po vieną, paaiškėjo, kad nėra sąlygų. Terminale iš esmės niekas nepasikeitė, tai kodėl dabar tos sąlygos jau atsiradusios? Pasak jo, kai reikia iškrauti prekes, klientas yra priverstas naudotis šio terminalo paslaugomis, o įkainiai vidiniuose terminaluose yra kur kas mažesni.
Terminalo viršininkas mano, jog pradėjus galioti reikalavimui, kad tam tikrų prekių importo dokumentai gali būti forminami tik Malkų įlankos jūrų uosto poste, klientų pasipiktinimą sukėlė tai, kad apskritai iš Kinijos atgabenamos prekės turi būti tikrinamos jas iškraunat. Kad sąlygų jas iškrauti terminale nėra, tai netiesa. Du ar tris konteinerius perkrauti konteinerių terminale ne problema. Kol buvo geri orai, tai buvo galima daryti tiesiog teritorijoje. Be to, terminale yra ir sandėlis, kurį puikiausiai galima panaudoti šiam tikslui.