Kelis Nepriklausomybės dešimtmečius lauktas stebuklas pagaliau įvyko: valdžios įstaigos baigia atsikratyti joms priklausiusių žinybinių poilsio namų, kuriuose valdininkai galėdavo ilsėtis pusvelčiui. Tiesa, dabar valstybės elito poilsis maskuojamas kitu vardu - kvalifikacijos tobulinimo. Teisėjai, pareigūnai ir valdininkai prie ežerų ar jūros įsikūrusiuose mokymų centruose tobulina ne tik profesinius, bet ir žvejybos, pėrimosi vantomis įgūdžius. „Vakaro žinios“ domėjosi, kiek tokio turto valdžia sau dar pasiliko.
Pirtelės nesiderina su darbu
Prieš beveik penkerius metus Saulėlydžio komisija buvo suskaičiavusi dešimtį valdiškų poilsinių, priklausančių ministerijoms ar joms pavaldžioms institucijoms. Tuomet skelbta, kad turtingiausios šiuo požiūriu - Teisingumo, Vidaus reikalų, Ūkio, Švietimo ir mokslo, Kultūros ministerijos, taip pat „Sodra“.
Dabartinis Saulėlydžio komisijos pirmininkas Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis pripažino, kad valstybės turto inventorizacija vis dar stringa. Tik liepą turėtų pradėti veikti Turto banko apskaitinė sistema, kurioje bus visa informacija apie valstybės turtą. O iki tol skaičių, kiek mūsų šalyje yra valdiškų poilsiaviečių, pirtelių ir mokymo centrų, esą įvardyti sunku.
Tiesa, anot Vyriausybės kanclerio, dalis jų jau yra perduota privatizuoti. A.Mačiulis vardija: „Finansų ministerija savo mokymo centrą perdavė privatizuoti tuometiniam Turto fondui. Labai daug pokyčių atliko Susisiekimo ministerija: Transporto ir kelių tyrimo instituto poilsio bazė Molėtų rajone perduota (privatizuoti - red. past.), Vilniaus oro uosto poilsio bazė Švenčionių rajone perduota, Lietuvos saugios laivybos administracijos turtas Šventojoje ir Palangoje - irgi. Ten buvo pusė gyvenamojo namo ir keletas kambariukų Šventosios švyturyje. Kelininkai (valstybės įmonė „Automagistralė“ ir „Klaipėdos regiono keliai“ - red. past.) savo poilsio namus Neringoje ir Palangoje taip pat atidavė privatizuoti. Lietuvos bankas - poilsio namus Druskininkuose. Tų poilsiaviečių, pirčių ar kitokio panašaus turto tikrai apmažėjo.“
Kanclerio teigimu, Saulėlydžio komisija dar šiais metais ketina pasižiūrėti, kokio turto valdžios įstaigos turi, ir siūlyti, ką su juo daryti.
„Centralizuoto turto valdymo įstatymas sunkiai skynėsi kelią. Laimei, dabar Turto bankas baigia sukurti centralizuotą sistemą, ji, atrodo, veiks nuo liepos 1 dienos. Ši sistema leis pamatyti, patikrinti visas tas pirtis, poilsines, administracinius pastatus, kurie dar likę patikėjimo ar panaudos teise valdyti ministerijoms, atskiroms įstaigoms, valstybės įmonėms. Dabar po vieną gaudyti ir reikalauti pagrįsti, įtikinėti, kad nereikia, sunku. O kai bus ta sistema, spręsime, tą turtą reikia išnuomoti ar parduoti privačiam verslui, kuris galbūt tvarkytųsi efektyviau“, - kalbėjo A.Mačiulis.
Jo nuomone, poilsio oazės paežerėse ar pajūryje niekaip nesusijusios su valdininkų darbine veikla, todėl jas pasilikti netikslinga.
„Be abejo, kad nereikia. Valstybės institucijos turi labai aiškią savo veiklos sritį. Suprantu, kad mokymų reikia. Bet dabar mokymo centrai irgi veikia su tais atributais (pirtimis, baseinais ir kt. - red. past.). Manau, kad mokymų paslaugas galima pirkti. O ar centrų turėjimas yra racionalus, reikės labai rimtai įrodyti“, - sakė jis.
Daug kas apsivalė
„Vakaro žinių“ paprašytos įvardyti, kokio rekreacinio turto turi, dauguma ministerijų tvirtino šio sovietinio palikimo jau atsikračiusios - t.y. perdavusios privatizuoti.
Finansų ministerija nurodė „objektų ant ežero kranto“ neturinti, tačiau jai priklauso Finansų ministerijos mokymo centras sostinės Žvėryno mikrorajone, Blindžių gatvėje. Jame esą nieko prašmatnaus - tik kabinetai ir auditorijos.
Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Aplinkos, Susisiekimo, Užsienio reikalų ministerijos taip pat nurodė neturinčios nei pirčių, nei poilsio namų, nei mokymo centrų.
Ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento direktorė Inga Steponavičienė informavo, kad ministerija 100 proc. valdo poilsio namų kompleksą „Baltija“ Palangoje. Šiam kompleksui priklauso dviejų žvaigždučių viešbutis „Vyturys“, trijų žvaigždučių „Žilvinas“, estetikos ir grožio centras „Estetic Italia Baltija“ ir reabilitacijos centras „Baltija“. Ilgą laiką valstybei buvęs nuostolingas ir ties bankroto slenksčiu atsidūręs kompleksas šių metų vasario 11 dieną pagaliau įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą.
O štai „Sodra“ savo mokymo centrą Birštono kurorto centre esą panaikino prieš kelerius metus.
Turto neatsisakys
Tiesa, kelios ministerijos turto šalies kurortuose iki šiol nenusiteikusios niekam perleisti. Pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerijai priklauso karininkų poilsio namai „Ramovė“ prestižinėje Palangos vietoje, Birutės alėjoje, netoli Tiškevičių rūmų parko. Vasaromis čia itin palankiomis kainomis (apie 10 eurų žmogui) ilsisi kariškiai su šeimomis, seržantai ir kiti krašto apsaugos sistemos tarnautojai.
Vidaus reikalų ministerija irgi turi kuo pasigirti. Jai priklauso Druskininkuose esantis VšĮ valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“ su pirtimis, baseinu, sūkurine vonia, masažo kabinetais, poilsio salėmis. Palangoje esantis poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ - dar įspūdingesnis. Jame, be saunų, baseinų ir kaskadų, yra net sporto bei teniso aikštynai.
„Nė vienas iš tų objektų nėra poilsinė, - pareiškė ministras Saulius Skvernelis. - Vienas yra mokymo centras, kitas yra sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos centras. Ten važiuoja visi, ne tik pareigūnai. Važiuoja, kas tik nori, - ir eiliniai piliečiai.“
Ministras tvirtina, kad šio turto ministerija neketina privatizuoti, nes centrai išsilaiko patys ir net duoda pelną.
„Mes norime juos įtraukti į pareigūnų sveikatinimo sistemą, kad galėtų kiekvienas pareigūnas pasinaudoti tomis gydymosi ir poilsio priemonėmis, nes tai brangu ir nekompensuojama. Tos įstaigos veikia rinkos sąlygomis ir visiškai pačios išsilaiko“, - sakė S.Skvernelis.
Teisėjai nenori atsisakyti saunų ir baseinų
O štai teisėjai, prokurorai ir kiti teismų sistemos darbuotojai ne tik atlyginimais, bet ir jiems sudarytomis mokymosi sąlygomis visiems nušluosto nosį. Jei manote, kad Temidės tarnai kvalifikaciją tobulina nykiose auditorijose su suolais ir lentomis, labai klystate. Jiems paskirtas prabangus mokymo centras Molėtuose, ant Želvos ežero kranto.
Prieš beveik dešimtmetį pastatytas rūmus primenantis pastatas mokesčių mokėtojams kainavo 7 mln. litų. Centras priklausė Teisingumo ministerijai, tačiau ši jį perleido Nacionalinei teismų administracijai.
Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Vaitkevičius „Vakaro žinioms“ aiškino, kad toks mokymo centras teisėjams yra labai reikalingas.
„Galiu pasakyti, kad mokymo centro užimtumas, kiek tai susiję su teisėjų mokymu, šiuo metu yra 70-80 proc. Ar jis nenaudojamas? Atsakymas, kad naudojamas ir naudojamas pakankamai aktyviai. Teisėjai ten mokosi ir patalpos praverčia. O ar racionaliau būtų mokymus pirkti, svarstymų girdime nuolat. Tačiau duomenų, tvirtai pagrindžiančių, kad tai efektyviau, neturime“, - pareiškė jis.
Eilinis mirtingasis gali taip ir likti nesupratęs, kam teisėjų tobulinimosi kalvei reikalingas baseinas su kriokliu, suomiška pirtis, boulingas, biliardas, 50 vietų kavinė, moderni biblioteka, liukso kambariai. Tačiau T.Vaitkevičius aiškina, kad minėti poilsio atributai buvo paveldėti, o ne jų sugalvoti: „Negalėčiau pasakyti, kodėl tuomet, kai buvo statomas mokymo centras, pasirinkta būtent tokia vieta, kodėl buvo įrengta būtent tokia infrastruktūra. Mums svarbu, kad yra salės, patalpos, skirtos mokymams, o tų kitų dalykų - kodėl jie yra - aš nenorėčiau vertinti.“
Be to, administracijos darbuotojas tvirtino, kad teisėjai pirtelėse kaitinasi ir baseine pliuškenasi itin retai. Tai esą jiems papildomai kainuoja.
„Kaip tik ne per seniausiai direktoriaus klausiau apie praėjusių metų rezultatus ir galiu pasakyti, kad tarp teisėjų tie dalykai nėra labai paplitę, populiarūs“, - sakė jis.
Romualda MASIULIONIENĖ, Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja:
Aš Valstybės kontrolėje dirbu jau aštuonioliktus metus. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad finansiniai, veiklos auditoriai - esami ir buvę - nuolatos nustatydavo problemų, susijusių su valstybės nekilnojamojo turto valdymu. Jei turtas nenaudojamas ir apleistas, jis turi būti atiduotas privatizuoti, bet to nenorima daryti. Kiekvieną kartą, kai buvo daromas auditas, buvo nustatoma neefektyvaus turto valdymo atvejų.
Valstybė kontrolė dar 2006 metais siūlė idėją - visą valstybei priklausantį turtą valdyti centralizuotai, kad būtų vienas sisteminis požiūris, kiek to turto reikia, ar valstybei jis reikalingas, ar ne. Ta idėja buvo plėtojama ilgai, dar 2008 metais pradėta kurti strategija, vėliau parengtas įstatymo projektas, bet labai ilgai strigo Seime.
Pagaliau turime priimtus įstatymus ir procesas pajudėjo. O kaip jis vyks, mes nuolatos seksime, prižiūrėsime - pasižadėjome tą daryti.
O dėl valdiškų poilsio namų, mokymo centrų - taip, savo mokymo bazę Giruliuose turi ir pati Valstybės kontrolė. Iš esmės ji mums pasiteisino. Kai reikia važiuoti į komandiruotes, auditoriai visada apsistoja toje mokymo bazėje. Mūsų jau Seimas tuo klausimu klausė.
Bet mums tas mokymo centras finansiškai atsiperka. Mes juk turime 3-iąjį audito departamentą su skyriais, kurie yra Klaipėdoje, Panevėžyje. Žmonių - apie 60 ir jiems reikia daryti bendrus pasitarimus, suvažiavimus, taigi su mokymo centru yra viskas gerai.
O kai bus centralizuotas turto valdytojas, galbūt jis nuspręs, kad toks centras neefektyvus ir nereikalingas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą