Valdininkai varnoms tualetų nestatys

Miesto švara

Klaipėdos parkų takelius ir suolelius bei miestiečių kiemus dergiančioms varnoms - "katino dienos". Už miesto tvarką atsakingi valdininkai nežada ieškoti būdų, kaip išguiti krankles iš miesto.

Kai kurie klaipėdiečiai, ne juokais supykę ant šių sparnuočių, svarsto, kad miesto estetinį vaizdą darkančius paukščius - varnas ir kovus - būtina kuo greičiau šaudyti.

Žinia, tokiomis drastiškomis priemonėmis naikinti mieste paukščius draudžia šalies įstatymai. Tad pasekti Kretingos medžiotojų pavyzdžiu, kurie prieš porą metų šaudė varnas vidury miesto, uostamiestyje niekas nesiruošia.

Tačiau nežadama ieškoti ir kur kas žmoniškesnių priemonių, pavyzdžiui, varnoms rengti ką nors panašaus į "balionėlių šventę", kuri padėjo Neringos gamtosaugininkams sumažinti kormoranų populiaciją.

Agresyvios

Skulptūrų parko direktoriaus pavaduotojas Evaldas Jurkevičius pyksta, kad valdininkai labai atsainiai žiūri į varnų ir kovų populiacijas miesto teritorijoje. Pasak jo, tai tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad problema - juokinga. Jis akcentavo, kad varnos - agresyvūs paukščiai, nuo kurių kenčia kiti parke gyvenantys sparnuočiai.

Pasak E. Jurkevičiaus, nors ne kartą Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus specialistų buvo prašyta bent surasti specialią techniką, kuria galima nuplauti varnų ir kovų išmatomis padengtus parko takus, šis prašymas taip ir liko lyg šauksmas tyruose. Tad didžiausias parko darbuotojų džiaugsmas - stiprus, viską nuplaunantis lietus.

"Ką ir kalbėti, jei Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai nesugeba per metus pastatyti parke suolelių. Einant cerkvės link parke nebėra ant ko atsisėsti. Gal todėl ir nestato, kad varnos "nenukakotų", - samprotavo E. Jurkevičius.

Nuplauti neturi kuo

Ypač varnos ramybės neduoda parką tvarkantiems darbininkams. Vienas tokių - Andrius Žimčigovas pasakojo parko teritoriją, esančią arčiau cerkvės, kas rytą randantis lyg nutinkuotą - visi takeliai nusėti varnų ir kovų išmatomis.

"Nušluoju su šluota ir tiek. Kitą rytą - vėl tas pats. Kartais ir ant galvos uždrebia. O kiek kritusių paukščių surenku! Jos tarpusavyje pešasi, paskui krenta kaip lapai. Kišu į maišą, ir - į šiukšlinę", - pasakojo A. Žimčigovas.

Šalia cerkvės "Vakarų ekspreso" žurnalistų sutiktas klaipėdietis Romualdas buvo kategoriškas.

"Šaudyti tas bestijas, ir viskas. Kaip senais laikais. Kai buvau dar vaikas, atsimenu, medžiotojams už kiekvienos nušautos varnos kojas po 3 rublius duodavo", - prisiminė Romualdas.

Beje, varnų ir kovų išmatos gadina nuotaiką ir netoli parko gyvenantiems klaipėdiečiams - baltų dėmių jos palieka ir privačiuose kiemuose.

Su pagaliais nebaidys

"Gyvas padaras, ką su jomis padarysi. Juk tualetų specialiai varnoms nepastatysi. Mes, trys moteriškės, neisime su pagaliais jų iš parko baidyti. O ginklų juk neturime", - šmaikštavo Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Biruta Šimanskienė, paklausta, kada planuojama pradėti spręsti "varnų problemą".

Ji akcentavo, kad net ir tuo atveju, jei būtų priimtas sprendimas guiti varnas iš miesto, reikėtų pirkti tokią paslaugą. Miesto tvarkymo skyrius neturi jokių priemonių, kurios padėtų išvaryti teršėjas.

Šaudyti negalima

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Regina Grybienė priminė, kad mieste gyvūnus šaudyti draudžiama.

Be to, Aplinkos ministerija neseniai apribojo pilkųjų varnų ir kovų medžiojimo terminą.

Laikantis Eropos Sąjungos laukinių paukščių apsaugos reikalavimų netrikdyti paukščių jų veisimosi metu, buvo pakeistos Medžioklės Lietuvos teritorijoje taisykles. Anksčiau pilkąsias varnas ir kovus buvo galima medžioti visus metus, o dabar - tik nuo liepos 1 d. iki kovo 1 d.

Yra žmoniškų būdų

E. Jurkevičius priminė, kad yra labai daug kitų būdų, kaip išvyti varnas iš nepageidaujamų teritorijų.

"Varnos bijo ne tik žmogaus, bet ir garso. Yra specialūs įrenginiai, skleidžiantys garsą, kurio varnos bijo ir išsilaksto. Tokiais aparatais paukščius atbaido oro uostai", - pasakojo E. Jurkevičius.

Kitas būdas - dažniau retinti medžių šakas, kad varnos turėtų kuo mažiau vietos, kur sukti lizdus.

"Dvejus metus iš eilės Miesto tvarkymo skyriui vis primindavau, kad parko medžius reikia genėti, tai išgenėdavo. Šiemet nebepriminiau, taip ir liko negenėti", - atsiduso E. Jurkevičius.

Edita UŽKURAITĖ