Per šalį viena po kitos ritasi labdaros ir paramos fondų inicijuotos akcijos bėdų prispaustiems žmonėms padėti, o valdininkai taupo. Pernai, kai socialinės paramos skirstymą perėmė savivaldybės, jos vien šioje srityje sutaupė 120 mln. eurų. Ne tik valstybei, bet ir sau. Nes taip esą numato Jo didenybė įstatymas. Tik ar skalsi valdininkams nuo skurstančių vaikų stalo nugvelbta duonos riekė?
Vaiko teisės gina savo teises
Šilalės rajonas. Čia gyvenanti 23 metų jauna mama prieš Naujuosius susilaukė antros dukrelės. Mergaitė nesvėrė nė 2 kilogramų, todėl iš mamos įsčių pateko tiesiai į inkubatorių. Kad galėtų priaugti svorio ir kabintis į gyvenimą. Medikų išvada šokiravo - kūdikis į šį pasaulį atėjo labai mažo svorio dėl bendro mamos organizmo išsekimo. Šeimą globoti apsiėmė į kaimynų pagalbos šauksmą atsiliepęs labdaros ir paramos fondas „Pražydusi viltis“. Fondo vadovė Daiva Vaitkevičiūtė „Vakaro žinioms“ sakė, kad besilaukianti moteris trūko maisto ir maitinosi tuo, ką turėjo. „O ką ji galėjo padėti ant stalo, jei vienintelės reguliarios šeimos pajamos, mano žiniomis, tėra 28 eurai už vienų metų pirmagimę? - klausė D.Vaitkevičiūtė. - Šios moters pirmagimė atrodo kaip 7-8 mėnesių kūdikis. Šeima stokoja socialinių įgūdžių, bet stengiasi tvarkytis, kaip sugeba. Vaikų tėtis uždarbiauja padėdamas ūkininkams nudirbti sezoninius darbus, o jų tai yra, tai ne.“
Šilalės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Sragauskienė „Vakaro žinias“ suskubo patikinti - ši jauna šeima esą tikrai nebadavo, o jauna mama maisto netrūko ir nėštumo metu. Nejaugi? Nuo ko tada ji išseko? Kodėl vaikutis gimė mažo svorio? „Tikrai taip nėra, kad ši šeima neturėtų maisto ar lėšų pragyvenimui, - užtikrino vedėja. - Kaip kiekviena šeima turi, ką valgyti, taip ir ši.“ Paklausta, kiek laiko vaiko teisių specialistai prižiūri šią šeimą, B.Sragauskienė primygtinai siūlė parašyti, kad neseniai. Paprašyta patikslinti vedėja pripažino, kad su šia šeima vaiko teisių gynėjai bendrauti pradėjo tik gimus antrajam kūdikiui. Iš kur tada p. B.Sragauskienei žinoma, ar pakankamai maitinosi būsimoji mama nėštumo metu? Vedėja išsisukinėjo nuo atsakymo į šį klausimą, pageidavo atsakyti į jį raštu. O atsakydama raštu kažkodėl peradresavo klausimą gydytojams.
Geri žmonės įžiebė optimizmą
Į labdaros ir paramos fondo „Pražydusi viltis“ kvietimą padėti socialiniame tinkle atsiliepę geros valios žmonės pasirūpino, kad Šilalės rajone gyvenančiai šeimai bent artimiausiu metu nieko netrūktų. O svarbiausia - jaunų tėvų veiduose jau yra optimizmo ir noro kabintis į gyvenimą. Pasak fondo vadovės D.Vaitkevičiūtės, sustiprėjusi mažylė į tėvų namus parvažiuoti turėtų šį savaitgalį. Visko, ko reikia, kad parsivežtų iš ligoninės vaikelį, šeima jau turi. „Yra maisto visai šeimai, drabužėliai, lovytė, vežimėlis, higienos priemonės, kiti būtini reikmenys, - pasakojo D.Vaitkevičiūtė. - Globosime šią šeimą, padėsime, mokysime juos gyventi ūkiškai: prižiūrėti daržą, auginti viščiukus, paršelius. Džiugu ir tai, kad vienas žmogus pažadėjo nuo kovo 1 d. įdarbinti vaikų tėtį.“
Anot D.Vaitkevičiūtės, nieko nuostabaus, kad šeima vaiko teisių apsaugos specialistams nebuvo žinoma, nes jauni tėtis ir mama nėra girtaujantys, nėra narkomanai, o tiesiog tyliai ramiai gyvena savo kaimelyje. Tačiau fondo vadovę nustebino vaiko teisių gynėjų aiškinimas, kad šeima neva visko turėjo užtektinai. „Keista pozicija - tie, kurie turėtų padėti, dar bando trukdyti, - stebėjosi fondo vadovė. - Jeigu jie sako, kad šeimai netrūksta paramos, tegul paaiškina, iš ko ta šeima gyvena, kokias gauna pajamas ir ką iki šiol turėjo valgyti. Pastatykime tas pačias ponias iš vaikų teisių į tos šeimos vietą, palyginkime tų ponių algas ir tos šeimos pajamas. Kuri iš tų ponių norėtų keistis su ta šeima vietomis, jeigu sako, kad parama šeimai nereikalinga? Manau, kad kaimynai apie šeimos gyvenimo sąlygas tikrai žino daug geriau nei joje nesilankę vaiko teisių specialistai. Pagalbos būtinumu įsitikinau ir pati, aplankiusi šią šeimą ir pamačiusi, kokie ten baldeliai, kokie drabužėliai... Vakarų Lietuvoje labai daug tokių šeimų, daug tokių istorijų. Situacija katastrofiška, o valdžios sprendimai, deja, dažnai būna nelogiški.“
Įstatymui nenusižengta. O moralei?
Pakruojo rajonas. Čia žmonės, net ir socialiai remtini, tikriausiai gyvena visko pertekę: alų, midų geria, per barzdą varvina, tik burnoj neturi... O neturi, ko gero, todėl, kad socialinės paramos skirstymu užsiimantys rajono valdžios atstovai patys yra dar didesni bėdžiai. Net kalėdines premijas vieni kitiems dalija ne tik iš sutaupyto darbo užmokesčio fondo, bet ir iš sutaupytų valstybės biudžeto šalpos išmokų, išmokų vaikams administravimo lėšų. Tekšt, pernai gruodžio 17 d. šio rajono meras Saulius Gegieckas skyrė po 80 proc. pareiginės algos dydžio išmokas savivaldybės administracijos direktorei Erikai Kižienei ir jos pavaduotojui Mariui Senuliui. E.Kižienė, kurios alga - 1380 eurų, buvo pamaloninta daugiau nei 1 tūkst. eurų, o 1018 eurų uždirbantis M.Senulis praturtėjo daugiau nei 800 eurų. E.Kižienė gruodžio 17 d. septynių skyrių vedėjus, uždirbančius po 1266 eurus, apdovanojo 50 proc. pareiginės algos dydžio išmokomis, daugumą darbuotojų - po 30 proc., o gruodžio 18 d. įsakymu vieno skyriaus darbuotojams skyrė po 50 proc. pareiginės algos dydžio išmokas. Kam pusės, o kam penktadalio dydžio išmokomis savivaldybėje taškytasi ir dar po savaitės.
Pasipiktinusi tokia švaistūniška politika rajono savivaldybės tarybos opozicija šios savaitės pradžioje kreipėsi į Vyriausybės atstovo tarnybą. Opozicijai atstovaujantis rajono tarybos narys Virginijus Kacilevičius „Vakaro žinioms“ sakė manantis, kad rajono vadovai teisinių pažeidimų greičiausiai nebus padarę. „Viskas yra teisėta, viskas pagal įstatymą, nes ir iš vaikų, ir iš šeimų šalpos fondų yra skiriamas atitinkamas procentas tų lėšų administravimo išlaidoms, o į jas įeina ir vienkartinių išmokų išsimokėjimas, - sakė V.Kacilevičius. - Savivaldybės vadovai turi teisę išmokėti premijas iš sutaupyto darbo užmokesčio fondo arba iš sutaupytų šalpos fondų lėšų. Tačiau man užkliuvo moralinis šio klausimo aspektas. Juk yra ir kitas punktas - sutaupytos lėšos iki gruodžio 31 d. turi būti grąžinamos į biudžetą. Biudžetas nuo to tik augtų, o kitąmet būtų galima galvoti ir apie paramos skurstantiesiems padidinimą.“
Komentaras: Savivaldybės vadovai gėdos nejaučia
Ir Pakruojo rajono meras S.Gegieckas, ir administracijos vadovė E.Kižienė „Vakaro žinioms“ teigė nesijaučiantys prasilenkę nei su įstatymu, nei su morale. Meras S.Gegieckas aiškino, kad valstybės biudžeto lėšų, skirtų išmokoms vaikams ar šalpos išmokoms, paskirtis yra tikslinė, tad šios lėšos darbo užmokesčiui nėra naudojamos. „Pakruojo rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyrius nuo išmokėtų išmokų vaikams gauna 3,25 proc. administravimui, o nuo šalpos išmokų administravimui skiriama 2 proc., - raštu redakcijai atsakė meras. - Į administravimo lėšų sąvoką įeina darbo užmokestis, darbuotojų skatinimas, atitinkamų paslaugų apmokėjimas. Remiantis teisės aktais, savivaldybės administracija šias sutaupytas lėšas GALI PANAUDOTI vienkartinėms piniginėms išmokoms darbuotojams mokėti. Tas teisėtai ir buvo padaryta.“
Pasak mero, galimybė paskatinti darbuotojus - teisinga. „Darbuotojai turi būti motyvuoti, o jei kalbėtume apie savivaldybininkų algas - jos nėra didelės“, - teigė meras. Anot S.Gegiecko, sutaupytų lėšų panaudojimas savivaldybių darbuotojams skatinti yra įstatymiškas ir paplitęs visoje Lietuvoje. Kurgi ne. Ar tik ne todėl kai kurie žmonės turi išgyventi iš 28 eurų per mėnesį, o valdžia ištiesti jiems pagalbos ranką yra neįgali?
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą