Valdininkės Achilo kulnas - jos butas

Rezonansas

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė vėl buvo priversta teisintis dėl abejonių keliančio prieš dešimtmetį lengvatinėmis sąlygomis įsigyto erdvaus buto uostamiesčio centre.

Klaipėdos miesto prokurorai prieš porą savaičių nustatė, kad aukšta valdininkė savo būstą įsigijo neteisėtai, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės ją išgelbėjo suėjęs senaties terminas.

Pati K. Vintilaitė tvirtai įsitikinusi, kad jokio nusižengimo nepadarė ir "Vakarų ekspresui" pripažino įtarianti, kad senomis istorijomis bei skundais ją esą norima sukompromituoti bei bandyti palaužti kaip principingą teisininkę.

Butai - policininkams

Anot praėjusių metų gruodžio pabaigoje nutarimą pasirašiusios Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Pocienės, ikiteisminis tyrimas dėl K. Vintilaitės nebuvo pradėtas dėl senaties termino.

Valdininkės anuomet 75 kvadratinių metrų ploto buto Zauerveino gatvėje įsigijimo istorija nusikelia į 1994 metus. Tada K. Vintilaitė dirbo Klaipėdos miesto Savivaldybės valdybos sekretore.

Tuometinė miesto valdžia skyrė 200 tūkst. litų Vyriausiojo policijos komisariato namo Zauerveino gatvėje statybai, tačiau, pritrūkus pinigų, namo statyba buvo baigta būsimųjų jo gyventojų lėšomis.

Savivaldybei ir dar 50 tūkst. litų namo statybai skyrusiai miesto prokuratūrai buvo skirti du butai. Vienas jų atiteko K. Vintilaitei.

Vėliau buvo nuspręsta, kad lėšos, tiksline paskirtimi pervestos komisariato gyvenamojo namo statybai, gali būti užskaitytos tik butus tame name gaunantiems pareigūnams, atitinkamai sumažinant buto kainą.

Tuometinis Vidaus reikalų ministerijos Finansų ir kontrolės departamentas akcentavo, kad kitiems piliečiams, esantiems namo statybos bendrijos nariais, tokios lengvatos įsigyjant butus nenumatytos.

Nepaisant to, 1996-aisiais minėtame name įsteigtos bendrijos pažymėjime konstatuojama, kad K. Vintilaitė išmokėjo per 35 tūkst. litų pajų ir yra buto savininkė.

Aplenkė tūkstančius

Prieš dvi savaites Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros parašytame nutarime pažymima: "Akivaizdu, kad galimybė užbaigti gyvenamojo namo statybą savo lėšomis ir buto skyrimas K. Vintilaitei buvo neteisėtas". Taip pat nutarime tvirtinama, kad "K. Vintilaitė, tuo metu dirbusi Klaipėdos miesto valdybos sekretore, t.y. būdama valstybės tarnautoja, neišvengiamai žinojo, kad gyvenamasis būstas Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams statomame name

jai negalėjo būti skiriamas".

"Vakarų ekspresui" nutarimo autorė prokurorė D. Pocienė vakar sakė, kad dabar vertinti K. Vintilaitės kaltės klausimą yra labai keblu.

"Galėtumėme kalbėti, jeigu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dabar neaišku, ar tai buvo institucijos, ar vadovų, ar K. Vintilaitės kaltė. Tačiau akivaizdu, kad ją galima įtarti pasinaudojus tarnybine padėtimi", - sakė prokurorė.

Anot jos nutarimo, tuo metu Klaipėdos savivaldybėje sudarytoje piliečių eilėje valstybės paramai gauti apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis K. Vintilaitė buvo įrašyta 8820 numeriu.

Todėl prokurorė daro išvadą, jog "paminėtais įvairių institucijų neteisėtais sprendimais, kurių pagrindu K. Vintilaitei buvo skirtas butas

, buvo pažeistos 8819 piliečių, galimai, kaip ir K. Vintilaitė, turėjusių galimybę užbaigti gyvenamojo būsto statybą savo lėšomis, teisės".

Bausmės - sunkios

Jei K. Vintilaitės būsto įsigijimo aplinkybės prokurorams būtų žinomos dar nesuėjus senaties terminui, šiai valdininkei pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą, be lengvesnių bausmių, būtų grėsęs net laisvės atėmimas iki ketverių, o taikant naująjį kodeksą - iki šešerių metų.

Prokurorės nutarime pažymima: "Kadangi nuo nusikaltimo padarymo praėjus daugiau nei penkeriems metams baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, todėl suėjus baudžiamosios atsakomybės terminui" nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Ne pirmas kartas

Vakar "Vakarų ekspreso" kalbinta Vyriausybės atstovė teigė dėl savo buto nesijaučianti kalta.

"Nesijaučiu piktnaudžiavusi, nesijaučiu pažeidusi įstatymų, savo būstą įsigijau teisėtai. Tos istorijos, kurias dabar narpliojate, yra nuolat primenamos. Taip įvyko ir 2003-aisiais, prieš mane skiriant Vyriausybės atstove", - teigė K. Vintilaitė.

Anot jos, visa su būsto įsigijimu susijusi medžiaga buvo patikrinta Seimo kontrolierių ir gulėjo ant ministrų kabineto stalo.

"Kaip matote, vis viena buvau paskirta eiti dabartines pareigas. Dabar vėl jau kelintą kartą raštas nukeliavo į prokuratūrą. Aš nežinau, kas nori mane kompromituoti", - prisipažino valdininkė.

Ji paaiškino, kad tuo metu, kai vyko namo statybos, ji buvo ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtinto kovos su nusikalstamumu ir kitais teisės pažeidimais priemonių plano įgyvendinimo koordinatorė.

"Tą planą Savivaldybė įgyvendino kartu su prokuratūra, policininkais. Namo, skirto pareigūnų reikmėms, Zauerveino gatvėje statyba buvo plano dalis, pagal kurią buvo stengiamasi aprūpinti policininkus gyvenamosiomis patalpomis", - prisiminė Vyriausybės atstovė.

Jaučia spaudimą

Dienraščiui K. Vintilaitė sakė, kad jos indėlis įgyvendinant minėtą planą buvo didelis, todėl tuometiniai Klaipėdos policijos vadovai esą jai pasiūlė dalyvauti namo statyboje.

"Pasiūlymą gavau tik tuomet, kai policijos Socialinių reikalų komisija apsvarstė kiekvieno pretendento į butą situaciją ir poreikius. Nė vienas policininkas nebuvo nuskriaustas. Policijos vadovai pritarė, kad man būtų skirtas butas", - teigė valdininkė.

"Vakarų ekspreso" paklausta, kodėl ši istorija nuolat atsiduria prokurorų stalčiuose arba patenka į žiniasklaidos akiratį, K. Vintilaitė įvardijo savo darbo pobūdį.

"Septyneri metai - tas pats ir tas pats, vis platinama anoniminė medžiaga. Tie dalykai turi labai mažai tiesos. Rengiu medžiagą kasaciniam skundui byloje dėl dalies Klaipėdos autobusų stoties patalpų pardavimo ir esu stabdoma įvairiausiais būdais. Sprendžiu daug klausimų, kurie kai kam nepatinka, gal todėl mane spaudžia ir bando kompromituoti", - tvirtino Vyriausybės atstovė.

Denisas NIKITENKA