Žvejybos verslas
Baltijos jūros priekrantės zonoje, kur šiuo metu pilamas smėlis paplūdimiams pamaitinti, nuo pirmadienio nutraukus žvejybą, žvejai pasijuto įskaudinti.
Mat tai esą padaryta per patį darbymetį, per patį stintų gaudymo sezoną, kai galima užsidirbti kone pusės metų pajamas.
Vakar Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje su žvejų atstovais tartasi dėl kompensacijų už verslo apribojimus.
Šį kartą nutarta prašyti Lietuvos Vyriausybės skirti pinigų iš rezervinio fondo, kad žvejams būtų kompensuojama už priverstinį žvejybos sustabdymą. Tačiau ateityje planuojam šį klausimą rimtai apsvarstyti ir net koreguoti žvejybos taisykles.
Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus informavo, jog toje zonoje, t.y. šešių kilometrų ruože nuo šiaurinio molo Karklės link, kur šiuo metu sustabdyta žvejyba, paprastai žvejoja 10 žvejų grandžių. Vieną grandį sudaro 1 laivas ir 3 žvejai.
Remiantis 1996-2003 metų statistikos duomenimis, parengtais pagal oficialias žvejybos įmonių ataskaitas, apytikriai per vieną dieną vienos grandies pajamos siekia apie 711 litų. Vadinasi, nežvejojant 10 dienų, būtų patirta apie 70 tūkst. litų nuostolių.
Su tokiais skaičiavimais sutinka ne visi žvejai, jie įsivaizduoja, kad jų nuostoliai būtų didesni, tačiau nutarta imti vidurkį, 1 kilogramą stintų vertinant 3,2 lito.
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko pavaduotojo Remigijaus Sako teigimu, kompensavimo tvarka yra patvirtinta 2001 metų gruodžio mėnesio Vyriausybės nutarimu. Galimi du variantai - arba žvejai kviečiasi turto vertintojus, arba kompensuojama šalių susitarimu.
Pasak Klaipėdos universiteto biologijos katedros atstovo Antano Kontauto, juridiškai patirtą žalą įrodyti sunku, todėl dažniausiai naudojamasi antru variantu, t. y. šalys susitaria dėl kompensacijos.
Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė bandė aiškintis, kokiu pagrindu buvo skaičiuojami žvejų nuostoliai. Jos manymu, žvejų veikloje turėtų būti numatyti tokie ekstremalūs atvejai, kaip paplūdimių pamaitinimas smėliu, kuris turi rūpėti visiems Lietuvos žmonėms. Esą šio proceso metu žvejai galėtų tiesiog kelioms dienoms sustabdyti žvejybą ir už tai nereikalauti jokių kompensacijų.
Vis dėlto šį kartą valdininkė sutiko tarpininkauti žvejams ir kompensacijų klausimą aptarti su aplinkos, susisiekimo bei žemės ūkio ministrais.
Pinigų žvejams būtų prašoma iš valstybės rezervinio fondo, mat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kurios užsakymu išorinį įplaukos kanalą gilinanti Danijos kompanijos žemkasė "Frėja" ir gabena smėlį į mokslininkų rekomenduotą vietą, šių metų sąmatoje kompensacijų už žvejybos nutraukimą nenumatė.
V. Lukošienės manymu, Žemės ūkio ministerija turėtų labiau rūpintis žvejais, numatyti tokius atvejus ir pabandyti gauti lėšų kompensacijoms iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Klaipėdos apskrities viršininkė mano, kad žvejai šį kartą turi šansų gauti kompensaciją. Pasak jos, gal 70 tūkst. litų ir nebus skirta, bet dėl 50 tūkst. litų esą būtų galima su žvejais derėtis.
Pasak valdininkės, ateityje turėtų būti vadovaujamasi labiau pagrįsta kompensacijų skaičiavimo metodika, be to, reikia pagalvoti ir apie galimybę perkelti nuskriaustus žvejus į kitas zonas.
Paklaustas, ar žvejai tautos labui negalėtų pasiaukoti, juk paplūdimių išsaugojimu yra suinteresuoti visi, V. Petkus atsakė: "Būtų geriau, kad uraganų nebūtų ir kad žvejai nepatirtų nuostolių. Žvejai sudaro tokią socialinę grupę, kuriai reikia padėti. Jeigu randame dešimtis milijonų litų smėliui vežti, tai galime rasti ir tas kelias dešimtis tūkstančių litų žvejams".
Pasak R. Sako, jeigu smėlis į paplūdimius būtų gabenamas vasarą, kai mažiausiai žvejojama, ko gero, žvejai ir nekeltų triukšmo.
Jo teigimu, nuostoliai, kuriuos žvejai patiria dėl kitų ūkio subjektų, kompensuojami tiek Europos Sąjungos šalyse, tiek ir Amerikoje. Tam esą įsteigti net specialūs fondai. Tačiau Lietuvoje žvejyba vertinama kaip ne itin reikšminga verslo šaka.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą