31 Seimo narys įregistravo Referendumo įstatymo pataisą, kuria būtų sumažinta rinkėjų skaičiaus riba, reikalinga, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu. Pagal dabar galiojantį įstatymą, norint įteisinti pakeitimus, apie kuriuos kalbama Konstitucijos pirmajame skirsnyje „Lietuvos valstybė“, referendume turi pasisakyti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių ir įrašytų į rinkėjų sąrašus piliečių.
Seimo nariai susizgribo, kad jų inicijuojamas dvigubos pilietybės referendumas, esant tokiems įstatymams, pasmerktas žlugti.
„Atkreiptinas dėmesys, kad per 2014 m. prezidento rinkimus rinkimų sąraše buvo įrašyta daugiau nei 2,5 mln. rinkėjų, tuo tarpu rinkimuose dalyvavo 52,23 proc. piliečių. Kad sprendimai, susiję su Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais, būtų priimti, būtina, jog referendume balsuotų daugiau nei 1,25 mln. balsavimo teisę turinčių piliečių ir praktiškai visi balsavę pritartų siūlomam pakeitimui“, - projekto aiškinamajame rašte teigia parlamentarai.
Siūloma, kad referendumo sprendimai būtų laikomi priimtais, jeigu jiems pritarė daugiau kaip pusė privalomajame referendume dalyvavusių piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Projekto iniciatorė Rima Baškienė atviravo, kad jai ir kolegoms Seimo nariams labai norisi, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės būtų laikomas įvykusiu, todėl būtina lengvinti sąlygas.
„Pagal dabartinę galiojančią redakciją akivaizdu, kad bet koks rengiamas referendumas, nors pačiu geriausiu tikslu, pasmerktas žlugti. Pagal dabartinę mūsų situaciją - kiek mūsų piliečių yra išvykę, matome, kad referendumai negali įvykti. Todėl ir kilo mintis pateikti tokią pataisą. Dėl paties kilniausio klausimo, dėl kurio diskutuojame - dėl dvigubos pilietybės referendumo rengimo su Seimo rinkimais“, - teigė politikė.
Paklausta, kodėl anksčiau Seimo nariai nesiūlė lengvinti reikalavimų referendumams, ypač kai jie buvo rengiami piliečių iniciatyva, R.Baškienė tikino, kad nesėkminga ankstesnė referendumų patirtis būtent ir paskatino inicijuoti įstatymo pataisą: „Tai jau yra įvykęs procesas. Matydama situaciją, vertindama, kokie referendumai buvo, ir tai, kad buvo neįmanoma jiems įvykti, ir parašiau tas įstatymo pataisas.“
Beje, tai ne pirmas kartas, kai valdžia palengvina sąlygas savo inicijuotiems referendumams. Prieš daugiau nei dešimtmetį referendumas dėl narystės ES irgi galėjo neįvykti, jei valdžia nebūtų palengvinusi jam sąlygų.
Kaip teigia projekto rengėjai, panašus Referendumo įstatymo pakeitimas buvo atliktas 2003 m. rengiantis stojimui į ES. Tuomet buvo nustatyta, kad sprendimai dėl Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose laikomi priimtais, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių.
Iki minimo įstatymo pakeitimo galiojo nuostata, numatanti, kad sprendimas dėl dalyvavimo tokiose tarptautinėse organizacijose būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip trečdalis piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Olava STRIKULIENĖ, „Vakaro žinių“ apžvalgininkė:
Valdžios tyčiojimasis iš paprastų piliečių entuziazmo, kai jie, aukodami savo sveikatą, laisvalaikį, užsispyrę rinko parašus referendumui dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, atsisuko prieš pačius politikus. Liberalų sąjūdis, matyt, tikėdamasis prieš Seimo rinkimus pakelti reitingą, siūlo surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Tačiau ar pavyks sukviesti jau įbaugintus, po teismus užtampytus žmones?
Atsimename, kaip parašus suskaičiavusi Vyriausioji rinkimų komisija suabejojo kai kurių parašų tikrumu. Buvo vilkinamas laikas. Referendumo iniciatoriai vėl iš naujo turėjo tikslinti parašus, peržiūrinėti parašų lapus. Suspėti iki VRK nurodytos datos. Vėl pristatė dokumentus VRK. Parašų ir vėl nepritrūko. Tačiau VRK vėl kai kuriais parašais suabejojo. Perdavė ištirti policijai, prokuratūrai. Žmonės buvo tampomi kaip didžiausi kriminaliniai nusikaltėliai. Tad ar išdrįs jau įbauginti žmonės, ypač gyvenantys provincijoje, vėl pasirašinėti? Gal ir vėl kai kam pasirodys, kad senuko, pasirašinėjusio be akinių, raidės neparašytos dailyraščiu. Ar per daug išskydusiu rašalu. Nes žmonės pasirašinėjo ir lauke lyjant lietui, ir sningant sniegui. Ir tiesiog patiesę lapą ant automobilio stogo.
Petras Kleinaitis, buvęs referendumo dėl žemės nepardavinėjimo užsieniečiams koordinatorius Tauragės apskrityje, prisimena, kad dėl neva abejotinų parašų buvo tampoma daug žemaičių. O į teismą perduotos penkios bylos.
„Vieną žmogų Tauragėje teismas išteisino, - pasakojo P.Kleinaitis, - dar vieną išteisino Klaipėdos apygardos teismas. O kiti trys asmenys, teismo sprendimu, turėjo sumokėti baudas po 144 eurus. Nubaudė, kad rinkdami parašus neva kai kur pasirašė savo ranka. Atvirai prie žmonių kabinėjosi. Buvo į mūsų kraštus atvykęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis, vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Aš į juos asmeniškai kreipiausi, kad nustotų žmones dėl parašų persekioti. Bet neatkreipė dėmesio, ką padarysi. Už vieną nubaustą labai neturtingą vaikinuką mes, referendumo iniciatoriai, patys sumokėjome baudą. O kiti du nubaustieji - labiau pasiturintys. Užsimokėjo patys. Bet iš kur tas džiaugsmas, kai už pilietines iniciatyvas baudžia? Iš kur tos laimės gali būti, kai bauda - pusė pensijos.
Suprantu, dvigubos pilietybės klausimas - labai aktualus, bet ar norės žmonės aktyviai dalyvauti - nežinau. Juk taip buvo tyčiojamasi iš ankstesnio referendumo. Referendūūūmu jį politikai pravardžiavo, piliečius niekino. Tas dvigubos pilietybės klausimas gal labiau susijęs su Seimo rinkimais, todėl liberalai jį nori prakišti.“
Prieniškis referendumo koordinatorius Egidijus Visockas taip pat patvirtino, kad kai kurie parašų rinkėjai ar tiesiog pasirašiusieji žmonės buvo įtarinėjami ir turėjo teisėsaugininkams aiškintis. Net ekspertai tyrinėjo parašus. Tarsi išminuotojai sprogmenis. Panašiai vyko visoje Lietuvoje. Vien visų parašų papildomas tikslinimas kiek užėmė laiko. Todėl nusivylimo apimtas ankstesniojo referendumo iniciatorius Kaišiadorių rajono ūkininkas Pranciškus Šliužas rėžė tiesiai: „Daugiau jokiuose referendumuose nedalyvausiu. Manau, kad tokioje visuomenėje stengtis neverta, todėl nieko daugiau ir nedarysiu. Beviltiška mūsų visuomenė, labai džiaugiuosi, kad ji greitai išnyks“.
Na, gal ir neišnyks? Bet nusivylimo ar net baimės esama. Nes, anot P.Šliužo, kai kuriuose rajonuose policija labai uoliai kvietė pasirašiusius aiškintis. Tiesa, kituose rajonuose žmonės buvo apklausinėjami ne taip uoliai. Juk pagyvenęs žmogus, vien išgirdęs, kad kviečiamas pas tyrėją, iškart griebiasi už širdies.
Tad kaip įpūsti piliečiams entuziazmo? Jei tas entuziazmas turi visiškai sutapti su politikų entuziazmu.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą