Realybė ir prognozės
Nors oficialiai naujosios Seimo valdančiosios koalicijos partneriai dar nėra pasidaliję visų ministrų portfelių, aiškėjant kai kurioms politinėms tendencijoms ir vadovaujantis ankstesnių Vyriausybių sprendimais, jau dabar galima numatyti galimas rotacijas tarp politinio pasitikėjimo pareigūnų bei valstybinių įmonių vadovų Klaipėdoje.
"Vakarų ekspresas" aiškinosi, kaip gali keistis "Klaipėdos naftos", Valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovai bei apskrities viršininkas, atsižvelgiant į tai, kas ir kokius postus užims Vyriausybėje.
Mat patirtis rodo, jog kone per visą nepriklausomybės laikotarpį keičiantis valdžiai į minėtas kėdes būdavo pasodinami savi žmonės, o politiškai neįtinkantys - priversti trauktis.
Kas būtų, jeigu...
Ministrų kabinetas prezidento Valdo Adamkaus teikimu turi būti pradėtas tvirtinti nuo lapkričio 15 d., kai į pirmąjį posėdį rinksis naujasis Seimas.
Iš keturių galimai valdančiąją daugumą sudarysiančių partijų mįslingiausiai atrodo socialdemokratų ir Darbo partijos siūlomų ministrų sąrašas.
Tačiau politiniuose kuluaruose kalbama, kad ūkio ministru, nuo kurio iš esmės priklauso AB "Klaipėdos nafta" vadovas, turėtų tapti darbiečių vedlys Viktoras Uspaskichas.
Tuo tarpu dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovą skiriančio susisiekimo ministro kėdės vyksta arši kova - socdemai bando išsaugoti savo ministrą Zigmantą Balčytį, o Darbo partijos atstovai "stumia" du kandidatus - Kėdainių merą Viktorą Muntianą ir klaipėdietį Antaną Bosą.
Apie tai, kad antruoju kandidatu į susiekimo ministrus laikomas A. Bosas, "Vakarų ekspresui" penktadienį prasitarė pats V. Muntianas. Anksčiau buvo teigiama, esą A. Bosas pretenduoja užimti ūkio ministro pareigas.
Jei abi minėtos ministerijos atitektų Darbo partijai, galėtų būti sprendžiamas ir Valstybinio jūrų uosto direkcijos, ir "Klaipėdos naftos" direktorių likimas.
Uostui vadovauja socialdemokratas Sigitas Dobilinskas, o "Klaipėdos naftai" - buvusios Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP), iš kurios ir kilo socdemai, valdymo laikais Klaipėdos apskrities valdytoju dirbęs nepartinis Jurgis Aušra.
Vadovai - ramūs
"Vakarų ekspresui" pasiteiravus, ką apie galimą rotaciją mano S. Dobilinskas, šis atsakė, kad dėl savo kėdės nesibaimina, nes nėra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas.
"Žinoma, dėl politinių vėjų gali keistis įvairių darbuotojų ar pareigūnų postai, tačiau aš ramiai dirbu toliau ir nesuku sau dėl to galvos. Nors aš į socialdemokratų partiją įstojau 2000-aisiais, po dvejų metų dabartines pareigas gavau tikrai ne dėl partinių įsitikinimų. Prieš tai penkerius metus dirbau uosto struktūroje", - sakė S. Dobilinskas.
Panašiai kalbėjo ir AB "Klaipėdos nafta" vadovas J. Aušra. Jo teigimu, į generalinio direktoriaus pareigas jis buvo paskirtas "už gerą galvą".
"Aš priklausau didžiausiai "partijai", kurią sudaro 98 proc. šalies gyventojų, - esu nepartinis. Natūralu, kad aukštus postus užimantys politikai gali norėti "prastumti" savo žmogų, tačiau mūsų įmonė dirba pelningai ir stabiliai, tad mane atleisti nebūtų preteksto. Jei ir būtų, priekaištus ramiai išklausyčiau. O naująjį ūkio ministrą aš tiesiog pasveikinsiu, kai jis bus paskirtas", - dienraščiui teigė J. Aušra.
V. Greičiūno pavyzdys
Tačiau istorija byloja, kad minėtų dviejų valstybinių įmonių vadovų postai yra tiesiogiai susiję su partijomis ir ministrais.
Pavyzdžiui, nuo 1992-ųjų net septynerius metus Valstybiniam jūrų uostui vadovavęs socialdemokratas Valentinas Greičiūnas iš šių pareigų konservatorių pastangomis vis dėlto "išskrido".
Tiesa, V. Greičiūnas uosto vadovu 3 metus dirbo net ir prie konservatorių, tačiau 1999-aisiais V. Greičiūnas vis dėlto buvo "iškrapštytas" ir pakeistas tuomet dar konservatorių premjero Rolando Pakso žmogumi laikomu Kęstučiu Bartkevičiumi.
"Jokio pagrindo manęs atleisti nebuvo, tiesiog jie paleido įvairių tikrintojų mašiną, mus nuolat auditavo, tačiau nerado, prie ko prikibti. Tuomet susisiekimo ministro pareigas ėjęs Rimantas Didžiokas man atvirai sakė: "Žinai, tu man trukdai dirbti". Aš parašiau pareiškimą ir pasitraukiau iš užimamų pareigų", - "Vakarų ekspresui" sakė V. Greičiūnas.
1999-aisiais spaudoje buvo rašoma, kad "R. Paksas (tikrintojų. - Aut. past.) išvadomis pasinaudojo tik tam, kad V. Greičiūną pakeistų savu žmogumi - K. Bartkevičiumi. Valstybės kontrolė atsiuntė (į V. Greičiūno vadovaujamą Uosto direkciją. - Aut. past.) du kontrolierius iš Alytaus, kurie galbūt ir jūros nebuvo matę. Todėl jų tyrimas ir išvados buvo aptakūs, tuo tarpu V. Greičiūnas tyliai pasitraukė".
K. Bartkevičius Uosto vadovo poste išsilaikė iki 2001-ųjų pabaigos. Jo nekeitė nei nuo 1999-ųjų lapkričio lygiai metus gyvavusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, nei 2000-ųjų spalį - 2001-ųjų birželį ministrų kabinetui vėl vadovavęs politinę spalvą pakeitęs R. Paksas.
2002-aisiais į valdžią atėjus socialdemokratų ir socialliberalų koalicijai, K. Bartkevičius buvo pakeistas socdemu S. Dobilinsku.
Postas - kaip estafetė
Panaši situacija ir "Klaipėdos naftoje" - vien tik nuo 1999-ųjų iki šių metų bendrovės vadovai keitėsi keletą kartų.
R. Paksui iš G. Vagnoriaus perėmus konservatorių Vyriausybės premjero postą, "Klaipėdos naftai" ėmė vadovauti Vladas Šeporaitis. Tačiau R. Paksui atsisakius pasirašyti skandalingąją sutartį su "Williams" ir atsistatydinus, posto neteko ir V. Šeporaitis.
Tuomet į minėtą bendrovę atėjo prieš tai statybų verslu vertęsis Petras Pareigis. Anot tuometinės žiniasklaidos, P. Pareigis "Klaipėdos naftai" pradėjo vadovauti kaip tik tada, kai konservatoriams skubiai prireikė parašo ant "Klaipėdos naftos" ir "Mažeikių naftos" bendradarbiavimo sutarties.
Tuometinis direktorius V. Šeporaitis sutarties pasirašymo dieną netikėtai susirgo, o grįžęs savo vadovaujamoje įmonėje rado antrininką - P. Pareigį. Tris savaites jiedu vadovavo kartu ir tik Kalėdų išvakarėse V. Šeporaitis pasidavė ir atsistatydino.
2000-ųjų spalį premjeru vėl tapus tuomet jau liberalui R. Paksui, ūkio ministras E. Maldeikis į "Klaipėdos naftos" generalinio direktoriaus postą paskyrė jau kitą vadovą - R. Pakso žmogumi laikomą Donatą Kaubrį. Šis dirbo iki 2001-ųjų pabaigos.
Pasikeitus valdžiai, premjero A. Brazausko vadovaujamos Vyriausybės ūkio ministras socialdemokratas Petras Čėsna "Klaipėdos naftos" vadovu paskyrė J. Aušrą. Šis, kaip jau buvo minėta, LDDP laikais dirbo Klaipėdos apskrities valdytoju.
Be komentarų
Taigi, jei ūkio ir susiekimo ministrais taptų Darbo partijos atstovai, remiantis prieš tai pateiktais pavyzdžiais, S. Dobilinsko ir J. Aušros postai gali atitekti kitiems vadovams.
"Vakarų ekspresui" apie tokias galimybes pasiteiravus paties V. Uspaskicho, šis buvo lakoniškas: "Jūs esate labai įdomus žurnalistas - vis bandote užbėgi įvykiams už akių. Be komentarų".
Galimas susisiekimo ministras V. Muntianas teigė neturintis nuomonės dėl galimybių keisti, arba ne Valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovybę.
"Man svarbiausia ne personalijos, o tai, kaip uostas dirba, kaip save realizuoja komanda. Be to, juk dar nėra aišku, kas bus susisiekimo ministras", - sakė Kėdainių meras.
Beje, abiejų kalbintų politikų oponentai yra ne kartą akcentavę, jog V. Uspaskichas ir V. Muntianas esą negalėtų abu būti ministrai, nes neva yra susiję verslo ir asmeniniais ryšiais.
Lems politinis santykis
Tikėtinos intrigos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje (KAVA), kadangi jos vadovas ir pavaduotojas yra politinio pasitikėjimo pareigūnai, kurie keičiami pagal valdžioje esančių partijų susitarimą.
Diskutuotina, ar kitai kadencijai teks dirbti KAVA vadovei Virginijai Lukošienei, mat ši politikė savo kadencijos metu iš vienos partijos perbėgo į kitą.
Pagal ankstesnį socialdemokratų ir socialliberalų susitarimą, KAVA postas turėjo priklausyti koalicijos partneriams - socialliberalams. Taip ir buvo, tačiau V. Lukošienė po politinių intrigų prieš metus socialliberalus iškeitė į socdemus.
Po tokio jos žingsnio soclibų vadovai liko itin nepatenkinti, kadangi socdemai savo viršininkus turėjo net dviejose didelėse apskrityse - Vilniaus ir Klaipėdos.
Apie galimą rotaciją "Vakarų ekspresui" pasiteiravus vieno iš dabartinių soclibų derybininkų Artūro Skardžiaus, šis teigė, kad kol kas dar nėra žinoma, kurioms iš koalicijos partijų ir kuriose apskrityse bus galima skirti savo žmones.
"Politinis santykis dabar yra labai pasikeitęs. Žinoma, pagal ankstesnį susitarimą, Klaipėdoje norėtumėme turėti mūsų partijos žmogų, bet dabar yra kitaip. Juk vien Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo postas yra tolygus kokių keturių kitų apskričių viršininkų postams", - sakė A. Skardžius.
KAVA vadovas, jo pavaduotojas ir Vyriausybės atstovas apskrityje turėtų paaiškėti 2005-ųjų pradžioje.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą