Ekonomika ir politika
Lietuvos politiniame Olimpe - ramybė, tačiau nusileidus į realų gyvenimą tenka konstatuoti: visuotinis brangymetis šalį veda prie ekonominės krizės, kuri visu galingumu smogs pradėjus šildymo sezoną, kai gyventojai patirs dar daugiau išlaidų.
"Vakarų ekspresui" pasidomėjus, kaip situaciją vertina įvairių ūkio sektorių atstovai, paaiškėjo, kad sąstingį ar visišką nuosmukį jaučia kone visi: nuo miškininkų iki vežėjų.
Ties bankroto riba balansuojančių skolininkų priviso tiek, kad skolų išieškojimo biurai priversti kurti specialias schemas siekiant nesužlugdyti sąžiningų verslininkų.
Tuntai skolininkų
Praėjusią savaitę ūkio ministras Vytas Navickas pareiškė, kad pirmojo šių metų ketvirčio ekonominė statistika ir ekspertų prognozės rodo, jog nėra jokio pagrindo kalbėti apie Lietuvos ūkio krizinę situaciją.
Pažėręs skaičių apie pirmąjį ketvirtį augusį bendrąjį vidaus produktą, kuris siekė 6,9 proc., toliau augusį vartojimą, darbo užmokestį, eksportą ir investicijas, ministras išliko optimistas ir dėl infliacijos.
"Vidutinė metinė infliacija, Ūkio ministerijos prognozėmis, šiemet bus 7,5 proc.", - sakė jis.
Ūkio ministras užtikrino, kad jokių valdžios administracinių veiksmų, kurie padidintų infliaciją, šiemet nebus, o realiausias pavojus jai augti - brangsiantis šildymas, tačiau naftos ir dujų kainos nuo valdžios jau nepriklauso.
Tuo metu UAB Skolų išieškojimo biuro vadovas Almantas Čelkonas "Vakarų ekspresui" sakė, kad padėtis daugiau nei graudi.
"Anksčiau kovodavome su piktybiniais skolininkais, o dabar skolose paskendę ir padorūs, tvarkingi verslininkai, kurie dėl vis didėjančių kainų nebegali atsiskaityti su partneriais. Vaizdelis - nekoks, ir jis tik prastės", - sakė A. Čelkonas, neslėpęs nuostabos, kad ministras nemato realybės.
"Matyt, taip turi būti. Gal trūksta informacijos... Juk viskam brangstant verslininkai bando atsikratyti paskolų, to, kas siurbia kraują. Jie stengiasi bent išsilaikyti, apie uždarbį net nebesvajoja. Daug kas praras, ką turėjo, mes nieko paguodžiančio nematome, atvirkščiai, - problemos dar net neįsibėgėjo, po pusės metų bus dar blogiau", - liūdnomis prognozėmis dalijosi A. Čelkonas.
Vežėjai bankrutuoja
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija "Linava" taip pat skambina pavojaus varpais. Asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius sakė, kad vežėjams gelbėjimosi ratu tapo Rytų Europos šalys.
"Gerai dar, kad Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane nėra tokio ūkio nuosmukio, kaip pas mus. Išties ekonominė krizė jau akivaizdi ir, duok Dieve, kad ūkio ministras būtų teisus. Tačiau tarptautiniu krovinių gabenimu besiverčiančios įmonės bankrutuoja, traukiasi iš verslo, atsisako lizingo būdu įsigytų transporto priemonių. Sumažėjo srautai į Vakarų Europą, nenumaldomai brangsta kuras, Lietuvoje - tragedija", - tikino jis.
A. Kondrusevičius pridūrė, kad įtakos turi ir nuosmukis statybų sektoriuje, nes ženkliai sumažėjo užsakymų vežėjams.
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Adakras Šeštakauskas "Vakarų ekspresui" sakė dar neįžvelgiantis krizės statybų sektoriuje, tačiau situacija stabilizavosi.
"Statybų sektorius juda iš inercijos, tačiau problemų turi mažos įmonės, kurios imdavo paskolas iš bankų vien tam, kad pastatytų gyvenamąjį namą, du, ir parduotų. Žmonės butų taip intensyviai, kaip pernai, nebeperka, tačiau statybų įmonės patiria nuostolių. Juk reikia procentus bankams mokėti. Dar prisideda ir būsto pigimo tendencija. Tačiau statybininkai dar išgyvens", - prognozavo LSA vadovas.
Jo žiniomis, dėl brangstančių prekių, augančių kuro kainų pablogėjo ir įmonių atsiskaitymas su tiekėjais, pardavėjais, subrangovais.
Nebeperka medienos
Ekonominę krizę jaučia net miškininkai - urėdijos nebesugeba įgyvendinti parduodamos medienos planų. Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas tikino, kad ženkliai sumažėjęs medienos pirkimas gali tiesiogiai paveikti ir pačius miškus.
"Juk mums kasmet reikia pirkti sodinukus, o jei nebus už ką? Per šį pusmetį mes turėjome parduoti 45 tūkstančius kubinių metrų medienos, o pardavėme tik 30 tūkstančių. Sumažėjo medienos pirkimas, jaučiamas sąstingis. Anksčiau į Angliją buvo eksportuojamos lentos, o dabar įvesti apribojimai. Ir kainos medienos buvo solidžios, dabar 20-30 procentų nukrito", - sakė jis.
Urėdas pripažino, kad gyvenimas galiojant rinkos ekonomikos dėsniams negali būti nuolat stabilus, tad dabar tenka stebėti akivaizdų ekonomikos sulėtėjimą.
Pirkimas nemažėja
Visgi kai kuriuose sektoriuose situacija daugmaž rami - Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Marius Busilas krizės neįžvelgė.
"Prekyba balandį-gegužę buvo mažesnė tik viena dešimtąja procento. Tačiau pernai buvo ženklus pardavimo augimas, o šiemet jis sustojęs. Tačiau tai nėra krizė, nes reikia įvertinti ir infliaciją, ir padidėjusias kainas. Nemanau, kad žmonės puls pirkti pačių pigiausių prekių, kažin ar taupys produktų kokybės sąskaita", - svarstė jis.
Prekybos tinklo "Iki" komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila teigė, kad maisto prekių pirkimas didėja, o ne maisto prekių pirkimo augimo nėra.
"Rinka auga, tačiau ne taip greitai, kaip pernai. Tačiau vyksta tam tikrų prekių kategorijų perskirstymas, mažiau auga prekių krepšelis", - "Vakarų ekspresui" sakė jis.
Bendrovės "Maxima LT" atstovai taip pat tikino pirkimo sumažėjimo nepastebintys.
Visgi ekonominis sąstingis veikia pačių vartotojų prioritetus, kur leisti pinigus. Pavyzdžiui, jie vis mažiau naudojasi sporto klubų teikiamomis paslaugomis, klubai priversti užsidaryti.
Renginių organizavimu užsiimančios bendrovės "Makroconcert" direktorius Lietuvoje Vaidas Zdancevičius sakė, kad spręsti, ar žmonės ėmė rečiau lankytis koncertuose, dabar sunku.
"Pamatysime rudenį, nes dabar - vasara, ne pirkimo sezonas, bilietai išpirkti dar pavasarį", - sakė jis.
Žmonės - pesimistai
Prasidėjus kalendorinei vasarai 69 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad šalies ekonominė padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. Tik 7 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių ją įvertino kaip pagerėjusią. 21 proc. jokių ekonominių pokyčių per pastaruosius du mėnesius neįžvelgė.
Per mėnesį teigiančių, kad ekonominė padėtis Lietuvoje pablogėjo, pagausėjo 6 procentiniais punktais. O nuo balandžio mėnesio manančių, kad padėtis blogėja, padaugėjo 12 procentinių punktų.
Prieš metus 50 proc. respondentų ekonominę šalies situaciją vertino kaip nesikeičiančią, o 28 proc. - kaip gerėjančią. Per metus net 52 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad ekonominė Lietuvos padėtis blogėja.
Vertindami savo šeimos finansinę padėtį respondentai taip pat nebuvo nusiteikę optimistiškai. 59 proc. nurodė, kad šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pablogėjo. Tik 8 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių nurodė, kad šeimos finansinė padėtis per pastaruosius du mėnesius pagerėjo. 32 proc. atsakė, kad šeimos finansinė padėtis išliko nepakitusi.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą