Sunkmečiu sumažintų valstybės tarnautojų ir teisėjų algų kompensavimo tvarką Vyriausybė ketina parengti iki 2015 metų gegužės 1 dienos. Tai reiškia, kad kompensacijos anksčiausiai gali būti pradėtos mokėti tik 2016 metais.
Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis „Respublikai“ sakė, kad pensijų kompensavimo klausimas šiuo metu yra prioritetinis. Vyriausybė ketina pirmiausia grąžinti krizės skriaudą socialiai jautriausiai gyventojų grupei ir tik po to priimti sprendimus dėl kompensacijų mokėjimo valdininkams bei teisėjams.
„Vyriausybė pateikė įstatymo pataisą ir pasiūlė Seimui atidėti kompensavimo mechanizmo parengimą iki 2015 metų gegužės 1 dienos. Seimas buvo pavedęs Vyriausybei parengti tą mechanizmą, bet Vyriausybė siūlo tai metams nukelti. Geriausiu atveju galbūt 2016 metais būtų pradėta mokėti, jei tai būtų numatyta. Jei neatidėsime, jau kitų metų biudžete teks planuoti lėšas, reikalingas kompensacijų mokėjimui, o jų nelabai išeina suplanuoti. Atidėjimas metams yra visiškai logiškas, žiūrint į prioritetus. O prioritetai vis dėl to yra socialiai jautriausios žmonių grupės“, - paaiškino kancleris.
Visiško ikikrizinių algų atkūrimo valdininkams bei teisėjams taip pat dar teks palaukti. Nors po 2013 metų Konstitucinio Teismo liepos 1 dienos nutarimo į buvusį prieš krizę lygį buvo grąžinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientai, bazinis dydis, pagal kurį apskaičiuojamos algos, liko sumažintas. Šiuo metu jis yra 450 litų, o prieš krizę siekė 490 litų.
A.Mačiulis sako, kad kol kas nėra galvojama ir apie pareiginės algos bazinio dydžio pakėlimą.
Bylinėtis nėra ko
Vyriausybė, atidėdama valdininkų ir teisėjų algų kompensavimo klausimą, remiasi šių metų balandžio 16 d. Konstitucinio Teismo sprendimu, kuriame sakoma, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės finansinę padėtį, valstybės išgales, gali atidėti kompensavimo mechanizmo nustatymą.
Tačiau nors kompensavimo mechanizmo nėra, valdininkų noras bylinėtis su valstybe nesumažėjo. Teismuose vis dar yra tūkstančiai valstybės tarnautojų ir teisėjų skundų dėl sumažintų per krizę atlyginimų kompensavimo.
A.Mačiulis įsitikinęs, kad bylinėtis su valstybe dėl sumažinto atlygimo dabar nėra jokio pagrindo. KT pasakė, kad per teismus algas prisiteisti galima tuo atveju, jei įstatymų leidėjas nepagrįstai delsia nustatyti kompensavimo mechanizmą.
„Aišku, man labai sunku komentuoti, ką (valdininkai, - red. past.) gali, ko negali, bet aš tikiuosi, kad paskutinis KT sprendimas jiems davė kiek aiškumo, jog kol nėra to mechanizmo, tol tas bylinėjimas nelabai galimas“, - svarstė Vyriausybės kancleris.
Tik ar nebijo Vyriausybė, kad valdininkai ir teisėjai supyks, jei jiems kompensacijų teks laukti, o pensininkams jos bus pradėtos mokėti jau šiemet? A.Mačiulis nemano, kad yra pagrindo pykti.
„Supyks ar ne? Na, aš pats esu valdininkas. Tai ką man pasakyti? Čia tikrai ne pykčio klausimas. Tai yra teisinių ir valstybės finansinių galimybių klausimas. Tos galimybės yra arba jų nėra. O kol kas jų nėra“, - sako jis.
Skriaudos grąžinimo kaina - neaiški
Beje, kiek kainuos kompensacijos valdininkams ir teisėjams, kol kas dar neaišku. Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis teigia, kad apie šias sumas kalbėti dar ankstoka. „Konkreti papildomų lėšų suma paaiškės tik nustačius kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą“, - teigia jis.
Ar gali prisiteisti?
Neaišku ir tai, ar valdininkams bei teisėjams nepavyks kompensacijų už krizės praradimus prisiteisti.
Lietuvos Teisėjų Tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius primena, kad teisėjai yra nepriklausomi ir negalima kalbėti už visus, kaip jie elgsis - priteis kompensacijas ar ne.
Tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kad KT, priimdamas sprendimą, aiškiai pasakė, kad kompensacijos gali būti mokamos tada, kai tam valstybė turi finansinių galimybių.
„KT išaiškino, kad kompensacijos priklauso tik tiems, kuriems bus nustatyta, kad buvo sumažinta neproporcingai. Didžiajai daliai buvo proporcingai sumažinta, o tik kai kurioms kategorijoms neproporcingai. Be to, kompensuojama turi būti tik ta dalis, kuri buvo sumažinta neproporcingai. Kitaip tariant, dabar Vyriausybės pareiga yra išsiaiškinti, kokios tos proporcijos, kiek yra neproporcingai sumažinta. Taip pat išsiaiškinti tas kategorijas asmenų, kuriems algos buvo sumažintos neproporcingai. Taigi reikia tam priimti specialų įstatymą, be pagrindo nedelsiant. Tačiau kompensacijos gali būti mokamos tik tada, kai valstybė turės tam finansinių išteklių“, - kalbėjo G.Kryževičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą