Mūsų pinigai
Viešai iškėlęs idėją sunkmečiu stabdyti įvairias brangiai valstybei kainuojančias programas ir tokiu būdu taupyti mokesčių mokėtojų pinigus, parlamento vadovas Arūnas Valinskas interviu "Vakarų ekspresui" prisipažino nesitikintis, kad pradėjus įgyvendinti realią išlaidų analizę viskas eisis kaip sviestu patepta.
Politikas neslėpė, kad milijonų vertės valstybinių sandorių su įvairiais užsakovais sistema iš paskutiniųjų priešinsis pastangoms nustumti nuo lovio iš mūsų pinigų lobstančias suinteresuotas grupes.
Nors šių metų nacionalinis biudžetas jau patvirtintas, jį dar galima bus koreguoti pavasarį. O mūšis dėl Klaipėdos miesto biudžeto dar tik laukia, nes ir uostamiesčio valdžia yra parengusi planą, kuriame siūloma atsisakyti ne pirmo būtinumo investicinių projektų, kai kurių planų.
Idėja - dar ne viskas
Ar sulaukėte palaikymo iš kolegų? - "Vakarų ekspresas" vakar paklausė moratoriumą abejotinoms iš biudžeto finansuojamoms programoms paskelbusio A. Valinsko.
Vieni man pritaria, kiti - ne, dar kiti abejoja: kaip ir įprasta demokratinėje sistemoje. Tačiau pastebėjau, kad yra daugiau pritariančiųjų. Viskas paprastai paaiškėja, kai idėją pradedi įgyvendinti, tuomet ir kyla problemų. Kai turėsime programų sąrašą, tuomet viskas ir prasidės. Dabar gal per daug kalbama abstrakčiomis frazėmis.
Ar nemanote, kad susidursite su didžiuliu pasipriešinimu, nes prieš Jus stos tam tikros suinteresuotos verslo, politinės grupės?
Net neabejoju, kad taip ir bus, nes kalbame apie milžiniškus pinigus. Jie "vaikšto" pagal tam tikras jau nusistovėjusias schemas. Skirtingus projektus įgyvendina ir gauna užsakymus vienos ir tos pačios firmos, žmonės. Tad ir būtina peržiūrėti ne tik programų tikslingumą, bet ir skaidrumą, kuris yra labai įtartinas.
Jei jau išgyvename sunkmetį, būtina veikti dviem kryptimis. Keliami mokesčiai, daugiau pinigų sumoka žmonės, bet privalo taupyti ir valstybė, mažinti ne būtiniausias išlaidas. Nes dabar matome skyles biudžete, per kurias išbėga tie mokesčiai. Taupyti turi visi.
Inicijuojate komisijos sudarymą: koks darbo grupės variantas Jums būtų priimtiniausias? Juk ne paslaptis, kad vien iš Seimo narių sudarytų komisijų darbas paprastai baigiasi tarpusavio santykių aiškinimusi, politinių sąskaitų suvedinėjimu.
Tikrai taip. Seime jau susiklostė tokia liūdna praktika: jei nori numarinti idėją, sukurk parlamentinę komisiją. Todėl optimalus variantas būtų toks: sudaryti tarpžinybinę parlamentinę komisiją, kurioje būtų ir Seimo narių, ir įvairių institucijų atstovų.
Ar kalbėjotės apie planus su premjeru Andriumi Kubiliumi?
Dar nebuvo laiko tai padaryti. Tačiau būtinai kalbėsimės, nes visi klausimai, susiję su biudžeto lėšų taupymu, yra svarstomi. Iki neeilinės sesijos, kuri vyks vasario 5-13 dienomis, bus pasiūlytas konkretus kelias. Posėdyje, be kitų svarbių įstatymų pakeitimų, teiksime svarstyti ir darbo grupės arba komisijos klausimą.
Dažniausiai mes matome, kaip politiniai oponentai viešai riejasi, tačiau išjungus kameras ramiai bendrauja ir net pritaria kolegoms, paaiškindami, kad oponuoti teko tik dėl politinių jėgų pasiskirstymo. Gal ir dabar panašiai yra? Gal idėja turi realų šansą virsti kūnu ir pavyks "nukirpti" išlaidas nebūtiniausių programų įgyvendinimui?
Išties tie santykiai tarp parlamentarų mane iki šiol stebina ir yra kiek keistoki. Plenariniame posėdyje kone iki kraujo riejamasi, rodos, tuoj gerklę vienas kitam perkąs, tačiau vėliau ramiai geriama kava ir draugiškai diskutuojama. Toks jau tas parlamentarizmas. Bėda yra kita: net geras įstatymas dažniausiai nesulaukia palaikymo, jei jis yra "svetimų" idėja. Tačiau vėliau tokio paties turinio iniciatyvą pateikia "savi", ir ji sulaukia pritarimo. Viliuosi, kad mano iškelta idėja tikrai taps kūnu, nes dabar yra daug ją palaikančių.
"Tenka kai ko atsisakyti"
Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos miesto meras
Nesirengiu vertinti Seimo pirmininko iniciatyvos, tačiau noriu pasakyti, kad tai, ką siūloma daryti parlamente, mūsų savivaldybėje jau daroma. Ar tai bus efektyvu - pamatysime vėliau.
Klaipėdoje susiduriame su problema: kaip subalansuoti šių metų biudžetą? Mūsų tikslas - užtikrinti normalų miesto funkcionavimą. Pirmiausiai - biudžetinių įstaigų darbą. Kalbu apie socialinę sritį, kultūros, švietimo sistemos darbuotojus, miesto priežiūrą. Tai, be ko negalime gyventi.
Tačiau norint įgyvendinti šiuos tikslus tenka kai ko atsisakyti. Pirmiausiai būtina užtikrinti pragyvenimą, o po to jau žiūrėti, ar būtina įgyvendinti kai kuriuos projektus. Tik galiu iškart pasakyti, kad kai kurie investiciniai projektai negali būti stabdomi, nes jie - ilgaamžiai, bus kuriama pridėtinė vertė, panaudojamos Europos Sąjungos lėšos. Kalbu ir apie tarptautinę regatą, ir apie Danės krantines, universalią sporto areną. Reikia suvokti, kad kai kurie skiriami pinigai negali būti pravalgomi, jie negali būti nukreipiami algoms išmokėti - tik investicijoms. Reikia ir kažką sukurti, ne tik valgyti. O taupyti galima kitur: pavyzdžiui, gatvių apšvietimas. Mes galime išjungti kas trečią lempą, tačiau racionaliau būtų pasiekti, kad bendrovė VST mums, kaip stambiam vartotojui, taikytų nuolaidas.
Atsisakyta ir komandiruočių, dalyvavimo parodose, seminaruose. Ir dabar gavau kvietimą į labai įdomią konferenciją Vilniuje apie ekonomiką, politiką, tik kaina vienam žmogui - 1,4 tūkst. litų be pridėtinės vertės mokesčio. Labai norėčiau dalyvauti, bet atsisakysiu. Nebus remontuojami šiemet ir fasadai senamiestyje, palauks kai kurie kultūros objektų atnaujinimo darbai, nebus mokami pinigai už kolegų pavadavimą savivaldybės administracijoje, už sutaupytus pinigus negaus tarnautojai ir jokių tryliktųjų algų. Yra aibė priemonių, kurios leis sutaupyti ir "užlopyti" biudžeto skyles. Tik būtina atskirti, kur galima taupyti, o kur reikia tęsti projektus.
Tik skaičiai
Remiantis Seimo patvirtintu šių metų biudžetu, šiemet mums, be kita ko, kainuos:
Įvairios kelių priežiūros ir plėtros programos - per 1,4 milijardo litų.
Krašto apsaugos ministerijos žadami įsigyti lėktuvai, laivai ir logistikos įranga - 112,6 milijono litų.
Valdovų rūmų statyba - 51 milijonas litų. Iki šiol jau išleisti 176 milijonai litų.
Nacionalinio operos ir baleto teatro scenos atnaujinimas - 44 milijonai litų. Tam jau išleisti 36 milijonai litų.
Projektas "Vilnius - Europos kultūros sostinė" - 25 milijonai litų.
Užsienio reikalų ministerijos rekonstrukcija - per 23,1 milijono litų.
Vilniaus apygardos prokuratūros pastato tobulinimas - 12,7 milijono litų.
Saugumo departamento naujos būstinės statybos tąsa - per 8,7 milijono litų.
Seimo III rūmų remontas (neįskaičiuojant per riaušes patirtų nuostolių) ir Seimo turto įsigijimas - per 4,2 milijono litų.
Prezidentūros rekonstrukcija, prezidento rezidencijos Turniškėse remontas ir rezidencijos S. Daukanto aikštėje statyba - per 3,8 milijono litų.
Vyriausybės ir premjero rezidencijos Turniškėse rekonstrukcijos pradžia - per 2,7 milijono litų.
"Paklodės tampymas"
Juozas ŠIKŠNELIS, Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos direktorius
Sutinku, kad ištikus krizei reikia koncentruotis į tuos kultūros objektus ir projektus, be kurių mes negalime gyventi. Asmeniškai aš galiu gyventi be Valdovų rūmų. Jie nėra autentiški ir dėl manęs gali būti užpildyti nors ir kinietiškais niekučiais. Nesuvokiu ir kas gero Lietuvai iš to, kad Vilnius šiemet yra Europos kultūros sostinė. Lincas taip pat šiemet yra Europos kultūros sostinė. Ar mes daugiau apie jį sužinojome? Ar daug lietuvių važiuos dėl to į Lincą? Bet aš jau daug ko nesuvokiu šiame gyvenime. Aš esu bibliotekininkas ir man rūpi bibliotekų reikalai. Man skaudu, kad šiemet tame pačiame Vilniuje nukentės Adomo Mickevičiaus bibliotekos statybos ir renovacijos darbai, kad apskritai stabdoma visų šalies bibliotekų veikla. Pikta, kad nauja valdžia leidžia sau kaip niekur nieko pakeisti buvusios valdžios sprendimą ir bibliotekininkų atlyginimus didinti ne 30 procentų, o 11, kad iki šiol nepatvirtinti bibliotekininkų atlyginimų koeficientai. Naujos valdžios kalbos apie kultūros finansavimo prioritetų peržiūrėjimą - tai tik paklodės tampymas arba skylės lopymas, kerpant kitą skylę.
"Nuoskaudos nejaučiu"
Vilija MACIENĖ, Palangos gintaro muziejaus vedėja
Valdovų rūmų įrengimas, kolekcijų įsigijimas finansuojamas iš valstybės biudžeto atskira eilute nei kiti Lietuvos dailės muziejaus filialai ar kultūros darbuotojų atlyginimai. Prieš daug metų valstybė nusprendė, jog Valdovų rūmai yra prioritetinis projektas ir tai įgyvendina. Nejaučiu dėl to nuoskaudos. Juolab kad būtinai Palangos gintaro muziejaus pastato renovacijai šiais metais skirta 4,5 milijono litų.
"Meno rinka - ne prekybos centras"
Kristina JOKUBAVIČIENĖ, Prano Domšaičio galerijos vedėja
Muziejininkų atlyginimai visada buvo maži. Valdovų rūmai jau pradėti - tad juos reikia užbaigti. Vilnius jau yra Europos kultūros sostinė, tad ne dabar laikas svarstyti, ar mums to reikia. Tai projektai, kurie ne šiandien atsirado, kuriuos jau daug kartų svarstė ekspertai. Dabar laikas juos įgyvendinti. Tik su kultūra nieko bendra neturintis žmogus gali pasakyti, kad viso to nereikia, kad Valdovų rūmams perkami eksponatai neturi vertės. Aš 20 metų tyrinėju Prano Domšaičio kūrybą ir negalėčiau staiga pasakyti, kokia vieno ar kito šio autoriaus kūrinio vertė. Meno, antikvaro rinka - ne prekybos centras, kuriame galima lengvai palyginti kainų skirtumus už tą pačią prekę.
"Arčiau kailinių"
Danutė ŽIČKUVIENĖ, Klaipėdos koncertų salės direktorė
Aš daug metų dirbu kultūros srityje - kultūrai visada krizė. Visais laikais, kai tik valstybei blogai - tai pirmiausia kenčia kultūra. Žinoma, Vilniaus kultūros įstaigos ir kultūros projektai yra "arčiau kailinių" - tai jiems "šilčiau". Mes nuo sostinės nutolę per 300 kilometrų, neturime aiškios informacijos, dokumentų, daug ko nematome - tad sunku būtų komentuoti, ar iš tiesų sostinėje vykdomi kultūros projektai yra verti tiek, kiek lėšų jiems skiriama. Tai įvertinti turi ekspertai, tačiau Lietuvoje visi 3 milijonai jos gyventojų yra krepšinio žinovai, verslininkai, ekonomistai... Pasakyti, kad reikia viską nubraukti ir nieko nedaryti - lengviausia. O lėšų kultūrai gal reikėtų ieškoti kitur, o ne perskirstant tas pačias kultūrai skirtas lėšas.
Denisas NIKITENKA
Rašyti komentarą