Vandenin metamus milijonus palaimino ir užsieniečiai

Krantotvarka

Su pajūrio krantų erozija bus kovojama tokiomis pačiomis priemonėmis kaip ir iki šiol. Dvi dienas trukusiame tarptautiniame pasitarime, kuriame dalyvavo ir užsienio ekspertai, Aplinkos ministerijos atstovai priekaištų dabar taikomoms priemonėms teigė iš jų neišgirdę.




Pasak Aplinkos ministerijos sekretoriaus Aleksandro Spruogio, užsienio specialistai rekomendavo švelnias krantotvarkos priemones - gamtinius analogus: paplūdimių ir priekrantės papildymą smėliu, kopų apželdinimą ir pan. Tokias siūlė ir Lietuvos mokslininkai, jos yra įtrauktos į Pajūrio juostos tvarkymo programą.


Pritarimo sulaukė planai pasiimti smėlio iš jūros, maždaug 20 metrų gylio, kaip planuota, ties Juodkrante bei Preila. Jokios įtakos minėtų vietovių krantams toks įsikišimas esą daryti negali, nes ten jau nusistovėję hidrodinaminiai procesai.


Užsienio mokslininkai nerekomendavo statyti bunų ar bangolaužių, nebent tikrai grėstų pavojus žmonėms bei saugomoms teritorijoms. Bunos ne tik bjauroja kraštovaizdį, bet ir sukelia eroziją kitoje vietoje. Tokią priemonę esą būtų galima taikyti nebent labai protingai apsvarsčius jos naudą ir trumpam.


Užsieniečiai siūlė Lietuvai steigti krantotvarkos tarybą, kuri užsiimtų krantų monitoringu, kauptų informaciją ir pan. Pasak A. Spruogio, Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje jau yra keli tokie etatai, bet ar dirbančių žmonių užtenka - dar diskusijos objektas.


Šiemet krantų priežiūros darbams finansuoti 500 tūkst. litų skiriama iš valstybės biudžeto. Dar 4,6 mln. litų - iš Europos Sąjungos.


Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, pirmiausia bus likviduojami žiemos audrų padariniai, tvarkomos žabtvorės, lyginami statūs bangų nugraužtų kopų skardžiai.


Iki vasaros sezono planuojama priekrantę ties Palanga papildyti smėliu, gausimu iš vadinamųjų Klaipėdos uosto įplaukos kanalo kišenių. Čia jo turėtų būti apie 120 tūkst. kubinių metrų. Iš šio smėlio vandenyje bus formuojami natūralūs bangolaužiai.


Milžiniškas lėšas, anot L. Budrio, krantams išsaugoti skiria ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Olandija 200 kilometrų ilgio smėlėtos pakrantės ruožo priežiūrai kasmet skiria 42 mln. eurų.


Giedrė NORVILAITĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder