Verslininkai išnaudoja Neringos žvejus

Kuršių nerijoje

Verslininkai baigia išguiti iš Nidos visus žvejus. Dėl vykstančių statybų ir privatizacijos procesų žvejai baigia prarasti visus sandėlius, kur džiovindavo tinklus ir laikydavo žuvį. Negana to, žvejai turi mokėti mokesčius privatiems asmenims už leidimą krantinėje laikyti laivus.

Vakar apie tai iš Neringos žvejų išgirdusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė pasiryžo išsiaiškinti, ar nėra teisinių pažeidimų nuomojant krantinę.

A. Stancikienė vakar išsiaiškino, kad 2004 metais Nidoje buvusio žuvų ūkio pastatus įsigijo ir 99 metams šalia esantį 0,8 ha ploto sklypą išsinuomojo Seimo narys Antanas Bosas.

Pasak Neringos savivaldybės administracijos direktorės Jūratės Pocienės, tvirtinant sklypo ribas buvo numatyta, kad pietinėje sklypo dalyje A. Bosui priklauso dalis krantinės.

"Žvejai minėjo, kad mokesčiai imami ir pinigais, ir žuvimi. Kai kurie žvejai tvirtino, esą iš jų mokestį ima Antanas Bosas", - sakė A. Stancikienė.

Tačiau A. Bosas "Vakarų ekspresą" tikino jokio mokesčio iš žvejų niekada nerinkęs.

"Visada leisdavau žvejams nemokamai švartuotis. Dabar, ačiū Dievui, Nidoje jokio nekilnojamojo turto neturiu. Ką buvau įsigijęs, maždaug prieš pusę metų pardaviau. Ką daro nauji savininkai - nežinau", - telefonu komentavo A. Bosas.

"Vakarų ekspreso" pakalbinti žvejai patikslino, kad mokestį iš jų ima bendrovės "Senasis uostas" savininkė Stefanida Kuznecova.

Pasak Nidoje gyvenančio žvejo Alvydo Kazlausko, praėjusiais metais S. Kuznecovai už krantinės nuomą jis sumokėjo 1380 litų. Žvejas sakė turintis ir sąskaitą.

Tačiau S. Kuznecova su žurnalistais nebuvo linkusi bendrauti. "O koks jūsų reikalas?", - tepasakė, pasiteiravus, ar ji nupirko iš A. Boso pastatą ir žemės sklypą ir kodėl renka iš žvejų mokesčius.

"Ką darysi, reikia - ir mokame. Bet ne tai baisiausia. Girdėjome, kad toje vietoje, kur dabar švartuojame laivus, planuojamas jachtų uostelis. Tuomet iš viso mus išgrūs lauk. Tas pats ir su sandėliais, kur laikome visus savo rakandus - viską baigia privatizuoti, greitai nebeturėsime kur prisiglausti. Žodžiu, žvejai Neringoje gyvena paukščių teisėmis - bet kada gali išskraidinti", - pasakojo A. Kazlauskas.

A. Stancikienė pažadėjo žvejams kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir į Vyriausybę, kad ne aukcionų būdu žvejams Neringoje būtų skirtas žemės sklypas, kur būtų galima pastatyti sandėlius, kurie jiems gyvybiškai būtini.

"Neleisiu, kad privatus kapitalas išstumtų žvejus iš Neringos", - žadėjo A. Stancikienė.

A. Stancikienė žadėjo išsamiau pasidomėti ir renkamu mokesčiu. Vakar ji sakė radusi Neringos savivaldybės kontrolieriaus Valdo Antano Sakalausko 2005 metų gruodžio 20 d. pasirašytą raštą, kuriame aiškinama, kad žvejybinių laivelių laikymas negali būti apmokestinamas.

"Juk egzistuoja ir vandens apsaugos įstatymas. Ar normalu, kad žvejai atplaukę vandeniu, kuris nepriklauso nei Savivaldybei, nei A. Bosui, turi kažkam mokėti mokesčius, kad leistų prisišvartuoti. Dalis tų žvejų turi žuvų ūkio akcijų ir visada švartuodavosi nemokamai. Šiandien tik galiu pasakyti, kad tai yra neteisinga, tačiau ar pažeisti teisiniai dalykai, dar turiu pasiaiškinti. Tą ir ruošiuosi padaryti", - sakė A. Stancikienė.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorei užkliuvo ir žemės sklypo nuomos kaina. Pasak jos, už 99 metams išnuomotą 0,8 ha žemės sklypą paimta tik per 332 tūkst. litų.

"Paskaičiavus, išeina, kad per mėnesį už tokioje vietoje esantį žemės sklypą tereikia mokėti 278 litus", - stebėjosi A. Stancikienė.

Edita UŽKURAITĖ