Veržtis diržus ar išlaidauti?

Dilema

Būsimą valdžią formuosiančiai koalicijai kuriant finansinės sausros planą kai kurie ekspertai tvirtina, kad nereikia persistengti veržiantis diržus. Esą tokia politika dar labiau prispaustų į recesijos glėbį krentantį šalies ūkį.

Deficitas - ne tragedija

Nusistebėjimą būsimosios šalies Vyriausybės pastangomis žūtbūt sumažinti šalies biudžeto deficitą išreiškė europarlamentarė finansų analitikė Margarita Starkevičiūtė. Ji ragino "antrą kartą nelipti ant to paties grėblio ir nekartoti Rusijos krizės metu padarytų klaidų", kai staigiai sumažinus biudžeto išlaidas buvo sustabdytas Lietuvos ekonomikos atsigavimas, ir žmonės ilgiau turėjo kęsti nepriteklius.

Anot jos, dabar daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių narių biudžeto deficitas viršija 3 proc., o Airijoje jis siekia net 6 proc. Lietuvos biudžeto išlaidos, pasak jos, ir taip yra mažiausios ES, tad mažinti jų negalima. Tačiau ji teigė neraginanti didinti išlaidų, kol biudžetas negaus papildomų pajamų.

Kartu M. Starkevičiūtė pripažino, kad buvusi Vyriausybė nesugebėjo sukaupti reikiamo atsargos rezervo tuo metu, kai ekonomika sparčiai augo.

"Nereikia pamiršti, kad susidarius labai sudėtingoms sąlygoms, Lietuva gali pasinaudoti ir ES teikiama parama. Praėjusį penktadienį ES šalys narės susitarė viena kitai padėti ir padidino stabilizacinio fondo dydį. Lietuva gali kreiptis ir, jei reikės, jai bus atidaryta kreditinė linija", - kalbėjo politikė.

Pasak jos, ES šalys narės jau dabar gali naudotis specialia programa, skirta smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimui, o "Lietuva kol kas miega, nors verslininkai skundžiasi, kad jiems trūksta apyvartinių lėšų".

Kita Europos Parlamento narė ekonomistė Ona Juknevičienė mano, kad žinant tai, jog didelė infliacija dar augs, biudžeto deficito mažinimas yra viena efektyviausių priemonių kovojant su krize.

"Tačiau žinant, kad dėl pasaulio finansų krizės pas mus jau vieną koją beveik įkėlė recesija, tuomet valstybės išlaidavimas yra kaip ir ekonomikos skatinimas. Kai kurios Centrinės Europos valstybės taip ir elgėsi. Pavyzdžiui, Vengrija visai nesibaidė biudžeto deficito vien dėl to, kad norėjo paspartinti ekonomikos augimą. Kiek išlaikyti balansą, kad infliacija nedidėtų ir būtų galima skatinti ekonomikos augimą? Tikroji recesija dar tik kelia koją ir tikrai neatėjo, todėl išlaidų mažinimas nebūtų blogas dalykas. Jeigu būtų mano valia, aš pasimokyčiau iš Airijos pavyzdžio. Patį didžiausią ekonominį efektą šioje šalyje padarė įvestas 12 proc. bendras mokestis. Tai skatina ir verslą, ir ypač investicijas", - teigia O. Juknevičienė.

"Be stabilumo nėra nieko"

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis, dalyvaujantis kuriant šalies ūkio krizės įveikimo planą, tvirtina, kad Lietuva negali turėti didelio biudžeto deficito, nes paprasčiausiai nebus iš ko jį finansuoti.

"Kas finansuotų tokį biudžeto deficitą? Iš kur iškyla tie 7-9 milijardų litų skaičiai? Iš vienos pusės reikia išpirkti seniau išleistų vertybinių popierių už 2,5 milijardo litų - visa kita gali būti biudžeto deficitas, kuris, jeigu nieko valdžia nedarys, bus apie 5-6 procentus BVP, jeigu kažką darys - gali būti gerokai mažesnis", - sakė R. Kuodis.

Anot jo, dabar siūlomas reformos planas padidintų mokestines pajamas 2 mlrd. litų, o išlaidas sumažintų taip pat apie 2 mlrd. litų - tokiu atveju liktų 4 proc. BVP deficitas.

"Tai, ką mes matome dabar - yra labai grėsmingi ženklai. Deja, Vyriausybė neišplatino euroobligacijų šiais metais ir dabar reikėtų skolintis turbūt už dviženkles palūkanas", - teigė R. Kuodis.

Finansų ekspertas teigė siūlęs įrašyti tokį pagrindinį rengiamo plano moto - "Stabilumas nėra viskas, bet be jo nėra nieko".

"Kai kalbame apie didesnį verslo apmokestinimą, skylių apkamšymą - taip, kai kam nuo to bus blogai, bet turime galvoti, o kas bus, jei šito plano nebūtų iš viso", - tvirtino R. Kuodis.

"Vakarų ekspreso", BNS informacija