Viceministrė: racionalesnę socialinio būsto plėtrą skatinsime per nuomą

„Be jokios abejonės, tam skirsime papildomą dėmesį, ir gavę išvadas dar intensyviau bendrausime su savivaldybių atsakingais padaliniais, kad tas problemas dėtume ant stalo ir spręstume drauge“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Šilalienė.

Ministerija viliasi, kad socialinis būstas taps prieinamesnis skatinant žmones patiems jį nuomotis.

Valstybės kontrolės teigimu, savivaldybės dažnai pasirenka brangiausią būsto įsigijimo būdą – naujų būstų statybą, nenaudojamų pastatų rekonstrukciją. Be to, planuojamų statyti naujų ir rekonstruojamų nenaudojamų pastatų vidutinės kainos, palyginti su vidutinėmis kainomis rinkoje, kai kuriose savivaldybėse yra didesnės nuo 2 iki 10 kartų. Tai, pasak auditorių, reiškia, kad savivaldybės už tuos pačius finansinius išteklius socialiniu būstu aprūpina mažiau asmenų ir šeimų, nei galėtų.

Auditoriai ataskaitoje išsakė abejonių dėl Vilniaus miesto ir rajono, Marijampolės, Pagėgių, Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Panevėžio, Radviliškio, Širvintų, Švenčionių, Plungės rajonų sprendimų, susijusių su socialinio būsto plėtra. Informaciją apie savivaldos sprendimus dėl socialinio būsto statybos Valstybės kontrolė perdavė ir Specialiųjų tyrimų tarnybai.

„Pastabos yra teisingos, tą kritiką reikia priimti, nors ir būna viešieji pirkimai, akivaizdu, kad statybos arba senų pastatų rekonstrukcijos yra ne pati geriausia priemonė šiuo metu didinti būsto fondą. Iš tikrųjų mes nusimatę plėtrą per nuomą rinkoje – tai skatinti, ir įdiegti paskatas nuomotojams, ir visiems asmenims ir šeimoms, kurie turi teisę į paramą būstui išsinuomoti, sudaryti sąlygas gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Tai iš esmės jau yra, tiktai lėtai įsivažiuoja, kaip ir mini auditas“, – dėstė viceministrė V.Šilalienė.

„Viena iš paskatų būtų būsto nuomininkams mažinti pajamų apmokestinimą ar numatyti visai nulinį variantą“, – pridūrė ji.

Anot viceministrės, laukiančiųjų socialinio būsto eiles planuojama mažinti ir per lengvatas būstui įsigyti.

„Dar daug vilčių dedame į programą jaunoms šeimoms regionuose, kad kompensuotume dalį būsto paskolos ir tuo būdu, viena vertus, galėtume sulaikyti emigraciją, paskatinti jaunas šeimas likti, ir sudaryti galimybę aktyviau naudotis būsto paskolomis. Dažnai šiandien didžiulis iššūkis yra susitarti su banku ir gauti paskolą, tai šioje vietoje mes matytume nemažą savo indėlį su ta programa: prisidėti kompensuojant dalį pirminio mokesčio, pradinio įnašo, ir tuo būdu paskatinti įsigyti“, – kalbėjo V.Šilalienė.

Pasak Valstybės kontrolės, naujos paramos priemonės – būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos – asmenims nėra patrauklios. Būsto nuomos kompensacijomis 2015 metais pasinaudojo tik 0,3 proc., o 2016 metais – 6,8 proc. iš planuotų šia parama pasinaudosiančių asmenų ir šeimų.

Pasak auditorių, socialinio būsto laukia daugiau nei 12 tūkst. asmenų ir šeimų. Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu šalyje nėra išskiriama, kurioms asmenų grupėms sudėtingiausia savarankiškai susirasti būstą, kurios iš jų yra labiausiai pažeidžiamos. Bendroje eilėje laukia visi mažas pajamas gaunantys asmenys: jaunos šeimos, neįgalieji, likę be tėvų globos, šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, darbingi asmenys. Be kita to, auditas atskleidė ir tai, kad socialiniu būstu gali naudotis asmenys, kurie neturėtų jo gauti.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.