Vidmantas Žiemelis: mokykimės iš klaidų ir taisykime jas

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Seimo narys, Nepriklausomybės akto signataras Vidmantas Žiemelis apgailestavo, kad Lietuvai nepavyko išvengti daugelio klaidų, tarp kurių paminėjo ir banko "Snoras" nacionalizavimą.

"Užsienio investuotojus bei šalies piliečius suglumino ir praėjusių metų abejotinas politinis sprendimas nacionalizuoti problemų turėjusį "Snoro" banką. Ypač nustebino jo veiklos sustabdymas, net jei šiam bankui grėsė bankrotas, praleista unikali proga teisiniu vakarietišku keliu, neužkraunant mokesčių mokėtojams milijardinių nuostolių, pakeisti probleminio banko savininkus ar jo pagrindu įsteigti valstybinį komercinį banką su puikia mažmeninio tinklo infrastruktūra. O gal dar galima tai padaryti?", - kalbėdamas iškilmingame minėjime iš istorinės Kovo 11-osios salės svarstė V. Žiemelis.

Jo nuomone, privalome stabdyti grėsmingai išaugusią didžiųjų bankų monopoliją, kuri slopina šalies rinkos kreditavimą, išvesdama iš šalies milijardinius išteklius.

Vardindamas padarytas klaidas, politikas apgailestavo, kad neišvengta sumaišties žemės grąžinimo reikaluose. "Kaip vieną iš klaidų, sudariusią plačią terpę iki šiol plintantiems piktnaudžiavimams, įvardinčiau pataisas, suteikusias teisę persikelti žemę į kitas vietoves", - teigė V. Žiemelis.

Pasak jo, brangiai kainuoja šalies ekonomikai, ypač šios ekonominės krizės laikotarpiu, "nevykęs nacionalinės valiutos pririšimas prie valiutų valdybos pseudomodelio, kuriuo uždrausta šalyje klasikinė pinigų ir kreditų politika".

Anot V. Žiemelio, kita skaudi mūsų šalies ekonomikai klaida - pasidavimas užsieninių energetinių milžinų spaudimui uždaryti pakankamai saugią Ignalinos atominę elektrinę.

"Bereikalingai praradome ne tik dešimties milijardų vertės turtą, bet ir pigesnį elektros energijos gamybos šaltinį. Taip pat sunkiai suvokiamas 2002 metų valdžios pasimetimas pusvelčiui perleisti "Gazprom" šalies unikalų tranzitinio dujotiekio vamzdyną, kurį praradę, už rusiškas dujas ir šilumą dabar mokame bene brangiausiai", - sakė jis.

Politikas atkreipė dėmesį į varganą daugelio miestelių ir netgi rajonų centrų ekonominę būklę. Apmiręs juose gyvenimas be darbo vietų, tampa, anot jo, bene pagrindiniu išaugusios emigracijos šaltiniu.

"Europos Sąjungos valstybėse senbuvėse, kur veiksmingais investiciniais ir mokestiniais svertais skatinama tolygesnė regioninė plėtra, fabrikai jau seniai statomi kaimuose, o ne didmiesčiuose. Pasimokykime iš labiau patyrusių kaimynų, pataisykime savo mokesčių įstatymus ir struktūrinių fondų naudojimo taisykles taip, kad investuotojams gamyklas steigti ir verslą plėtoti pigiau būtų miesteliuose ir kaimuose", - ragino V. Žiemelis.

Kovo 11-osios akto signataras kvietė pasimokyti iš klaidų ir jas taisyti. "Pateikiau keletą skaudesnių politinių klaidų ne tam, kad kažką sumenkinčiau. Norėjau tik paliudyti, jog valingesnė nacionalinė politika ir principingesnis šalies piliečių bei verslo interesų gynimas smarkiai padėtų Lietuvai sparčiau vytis senąsias Europos valstybes. Matyt, ir ateityje klaidų neišvengsime, bet mokykimės iš jų ir taisykime jas", - sakė V. Žiemelis.

Sveikindamas su visų mūsų Lietuvos atkūrimo švente, jis kvietė nenusivilti atkurta Nepriklausoma Lietuva.

"Kovo 11-osios bendrapiliečiai, kai nusiviliame savo pačių rinktais atstovais, prašau, nenusivilkime su pasitikėjimu ir meile atkurta Nepriklausoma Lietuva. Ji savo gebėjimus įrodė 1990 metais. O šiandien turime tiek, kiek sugebėjome sukurti. Tikiu Lietuva ir mūsų darbščia tauta", - tvirtino V. Žiemelis.