Prieš keletą metų negailestingą kovą korupcijai paskelbusi valdžia nusprendė labiausiai korumpuotų institucijų vadovams taikyti rotaciją. Kadencijos buvo nustatytos teismuose, prokuratūroje, medicinos įstaigose ir net su korupcija kovojančioje Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Šiandien siūloma rotuoti jau ir švietimo bei socialinės globos įstaigų vadovus, esą suaugusius su savo kėdėmis, susipynusius įtartinais ryšiais su verslo aplinka ir pan. Tačiau tie, kas savo kailiu patiria lietuvišką rotacijos variantą, mato joje daugiau žalos nei naudos.
Suabejojo priimtu įstatymu
Pernai įsigaliojusį Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimą, kuriuo nustatyta, kad gydymo įstaigų vadovai į darbą priimami konkurso tvarka penkeriems metams, Seimas jau ketina atiduoti svarstyti Konstituciniam Teismui. Parlamentarai, kurių dauguma patys 2011 m. gruodį balsavo už tokius pakeitimus, šiandien suabejojo, ar jis neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, ar nepažeidžia teisėtų vadovų lūkesčių, nenusižengia teisinio saugumo ir įstatymo negaliojimo atgal principams.
Vakar Seimui pateiktas nutarimo kreiptis į Konstitucinį Teismą projektas bus svarstomas balandžio mėnesį.
Norėtų vadovauti iki mirties
Marijampolės savivaldybės tarybos nario gydytojo Gedimino Akelaičio manymu, mokyklų ar ligoninių vadovų rotacija yra progresyvus dalykas.
„Taip ir turi būti, nes įstaigose vykdomi renovacijos, statybų darbai, viešieji konkursai, ligoninių vadovai susigyvena su vaistų firmomis, kitais tiekėjais. Tai nematomos gijos, dėl kurių, žiūrėk, po 5-7 metų vadovas ir namuką pasistato, ir dar užsienyje poilsiavietę nusiperka. Iš „kuklaus“ direktoriaus ar vyriausiojo gydytojo atlyginimo“, - neslėpė sarkazmo G. Akelaitis.
Pačių įstaigų vadovų priešinimasis konkursams ir bandymai jei ne jų išvengti, tai bent atitolinti gydytojo nestebina - keistai atrodo politikų argumentai, esą gali būti pažeisti teisėti konkurso nelaimėjusio ir dėl to atleidžiamo vadovo lūkesčiai.
To, kad ilgus metus vien tik ligoninės valdymui atsidėję vadovai prarado gydytojų licencijas ir netekę posto tiesiog neturės kur eiti, G. Akelaitis didele bėda nelaiko - anot jo, tikri gydytojai ir vadovaudami įstaigoms sugebėjo nenutolti nuo pacientų.
„Jei žmogus, stodamas į mediciną, turi norą ne žmonėms padėti, o tik mato sferą, kur jis galės per partinę ar giminės liniją išlįsti į valdžią, tai tokiems geriau medicinos net nesimokyti, - rėžė gydytojas. - Jų lūkesčiai žinomi - vadovauti iki mirties ir kad niekas jų negalėtų pajudinti - tam net Seime prieš 15 metų toks įstatymas buvo priimtas. Gerai, kad nors dabar atsitokėta“.
Korupcijos nė nepajudina
Prokuratūros sistemoje 5 metų kadencijos vyriausiesiems prokurorams įvestos nuo 2008 m., o pernai įsigaliojo naujos įstatymo pataisos, įpareigojančios rotuoti ir jų pavaduotojus, departamentų bei skyrių vadovus.
Alytaus rajono prokuratūros vyriausiasis prokuroras Stasys Kasiulis įsitikinęs, kad korupcijos įvesta rotacijų sistema tikrai nepanaikins.
„Kovai su korupcija yra specialiosios tarnybos. Jeigu kažkas negero vyksta, tie atvejai yra išaiškinami. Institucijos turi juos viešinti, kad korumpuoti ar pareigūno vardą žeminantys asmenys daugiau nebetaptų vadovais arba iš viso nebedirbtų sistemoje“, - mano prokuroras. O tai, kad mūsų prokuratūros sistemoje rotacija įtvirtinta be jokių socialinių garantijų, jo įsitikinimu, trukdo į įstaigų vadovus parinkti didžiausios kompetencijos ir aukštos kvalifikacijos žmones.
„Lyginant su Vakarų pasauliu, mūsų prokuroras po rotacijos turi vienintelę garantiją - pasilikti dirbti pasirinktoje teritorinėje prokuratūroje eiliniu prokuroru. Arba visai išeiti iš sistemos“, - „Respublikai“ sakė S. Kasiulis.
Pasak jo, net ir kaimynėje Lenkijoje perkeltiems prokurorams apmokamos važinėjimo išlaidos 60 km spinduliu, o jei vyriausiasis prokuroras po rotacijos tampa eilinis, jam ir toliau mokamas tokio pat dydžio atlyginimas. Prancūzijoje rotuojamo prokuroro sutuoktiniui surandamas ne mažiau apmokamas darbas, nei turėjo kitoje vietoje, o mokyklinio amžiaus vaikams, kuriems tenka pritapti naujoje mokykloje, kompensuojama net psichologo pagalba.
„Mes apie tokius dalykus net pasvajoti nedrįstame, nes tai per brangu, nerealu ir nepasiekiama“, - pripažino prokuroras.
Rūpesčiai didesni nei alga
S. Kasiulis yra kėdainiškis, o dirbti jam teko ir Klaipėdoje, ir Kaune. Dirbdamas Kauno apygardos prokuratūroje sako kasdien važinėjęs į darbą iš Kėdainių, o laimėjęs konkursą Alytuje šiame mieste gavo tarnybinį butą ir persikėlė su visa šeima. Bet ne visur yra galimybė gyventi tarnybiniame būste, o butų kainos skirtinguose miestuose skiriasi kelis kartus, įsikurti didesniame mieste reikia didžiulių pinigų.
„Žmona 9 mėnesius Alytuje nesusirado darbo, paskui pavyko, bet su perpus mažesne alga, nei buvo Kėdainiuose. Dabar sako, jei būtų žinojusi, tai nebūtų sutikusi, kad dalyvaučiau konkurse, - pasakojo S. Kasiulis. - Ir daugelis tikrai vertų užimti aukštas pareigas žmonių prieš pretenduodami galvoja apie išlaidas būstui, važinėjimą. O apsvarstę nelabai ir veržiasi, nes ir vyriausiojo prokuroro atlyginimas nuo eilinio skiriasi vos pora šimtų litų“.
Be to, svarbus ir motyvacijos aspektas. Kiekvienas žmogus turi jausti, kad jei gerai dirba, tai jo karjera kyla aukštyn, bet nesileidžia žemyn.
„O ką žmogus jaučia dabar - padarysiu kažką gerai, bet žinau, kad po 5 metų manęs čia niekas nevertins, - apgailestavo S. Kasiulis. - O dar galima pagalvoti, kad kažkam net labai parankus toks žmonių keitimas - juk kiekvienas vadovas nori susirinkti savo komandą, kuri vykdo jo politiką. Jei kadencijos sutampa, pasinaudojus rotacija tai padaryti lengviau“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą