Viešųjų tualetų priežiūrai - atskiras įstatymas?

Šventojoje

Specialistų įsitikinimu, viešuosiuose miestų ar kurortų tualetuose būtu švariau, jei egzistuotų įstatymais pagrįsta jų priežiūros kontrolė.

Šventojoje vasaros sezono metu veikia trys viešieji tualetai, taip pat yra bent dešimt jų, priklausančių poilsiavietėms. Kaip ir daug kur kitur, Šventojoje poilsiaujantys žmonės skundžiasi, jog vakarais dėl iš tualetų sklindančio nemalonaus kvapo neįmanoma net durų praverti.

Nepaisoma higienos normų

Pasak Šventosios seniūno Algimanto Švanio, atsakyti į šį klausimą, kas turi kontroliuoti viešųjų tualetų veiklą, šiandien negali niekas.

Jis prisipažino nežinantis, kokia iš tiesų bendra situacija yra miestelio tualetuose, nes, be trijų viešųjų, iš kurių vienas net nėra prijungtas prie centralizuotos kanalizacijos sistemos, veikia dar maždaug dešimt, priklausančių poilsiavietėms.

"Vasarą Šventojoje nuomojama tūkstantis keturi šimtai namelių. Įsivaizduokite, kiek reikia įrengti tualetų, kad būtų patenkinti kiekvieno poilsiautojo poreikiai. Prie kai kurių poilsiaviečių apskritai nėra tualetų. Jei neveiktų viešieji, nežinau, kur žmonės atliktų savo gamtinius reikalus", - teigė A. Švanys.

Tūkstančiui žmonių - dvi vietos

Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintose Lietuvos higienos normose pažymėta, jog tualetų skaičius priklauso nuo gyventojų bei atvykstančiųjų skaičiaus ir aptarnavimo spindulio. Vietų skaičius tualetuose nustatomas taip: tūkstančiui žmonių skiriamos dvi vietos, viena - vyrams, kita - moterims.

Jei Šventojoje nuomojama tūkstantis keturi šimtai namelių, kuriuose vienu metu vidutiniškai apsigyvena po keturis žmones, vadinasi, per patį vasaros piką juos užima apie šešis tūkstančius žmonių. Tad kiek kartų per dieną turėtų būti valomi tualetai, kad ten užeinantiems žmonėms neriestų nosių.

Tose pačiose higienos normose pažymėta, jog tualetų patalpos privalo būti švarios visą parą - nešvarios grindys valomos nedelsiant drėgnu būdu, du kartus per dieną švarinamos patalpų sienos, grindys bei įrenginiai dezinfekuojami ir išplaunami. Jei tualetų šeimininkai paisytų šių normų, nė vienas vasarotojas neburnotų ir nereikštų pretenzijų.

Kreipėsi į Savivaldybę

Tai, kad tualetų priežiūros kontrolė yra užmiršta, tvirtino ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos filialo bendrosios higienos gydytojas Rolandas Martinkus.

"Ne mūsų kompetencija juos prižiūrėti. Gavę skundą, kreipiamės į Savivaldybę, po to raštai keliauja pas gamtosaugininkus bei komunalininkus. Tikimės, jog nuo rudens tualetų priežiūra bus atiduota mūsų žiniai", - kalbėdamas apie amžiną problemą vylėsi specialistas.

Praėjusią savaitę kurorto Savivaldybei Šventosios seniūnija išsiuntė raštą su prašymu skirti lėšų tualetų projektavimo darbams arba leisti juos išnuomoti. Tačiau čia susiduriama su dar viena problema.

"Kiekvienas žmogus skaičiuoja. Tualetai yra išnuomojami trejiems metams, todėl niekas nenori investuoti didžiulių pinigų, kad pagerintų jų būklę", - kalbėjo Šventosios seniūnas A. Švanys.

Kainuoja tiek pat, kiek čeburekas

Palangoje situacija yra šiek tiek "šviesesnė". Vasarą čia duris atveria vienuolika viešųjų, veikia ne vienas biotualetas. Prie Birutės kalno šį sezoną pradėtas eksploatuoti ir modernus Mėlynosios vėliavos programos reikalavimus atitinkantis tualetas, kurio rekonstrukcija atsiėjo apie 160 tūkst. litų. Čia įrengtos atskiros patalpos moterims, vyrams ir žmonėms su negale. Tualete taip pat yra ir keturios dušų kabinos.

Iš visų Palangoje veikiančių viešųjų tualetų pusė yra nemokami, kituose už šias paslaugas imamas vieno lito mokestis. Nemažai biotualetų veikia ir paplūdimyje, kuriuos vasarą nuomoja patys verslininkai. Tačiau čia gamtinius reikalus galima atlikti tik sumokėjus du litus. Žinant, jog tiek pat kainuoja čeburekas, nenuostabu, jog didžioji dalis vasarotojų geriau gamtinius reikalus atlieka kopose ar jūroje.

Palangos savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo R. Večerskio nuomone, du litai yra gana brangu, tačiau, anot jo, įstojome į Europos Sąjungą, kur tokia kaina nieko nebestebina. Pavyzdžiui, Prancūzijoje viešuosiuose tualetuose imamas panašiai vieno lito septyniasdešimties centų mokestis, Vokietijoje - net vieno euro.

Ieva SUNGAILAITĖ