Statistika dugne neegzistuoja. Geografija - visa Klaipėda.
Daugelis jų - be dokumentų, be adresų ir, galima sakyti, be praeities, nes ji, kad ir kokia šviesi buvusi, nurašyta arba it švininiais akmenimis užgriozdinta niekuomet, regis, nebeiškopiamu šlamštu, konteinerių turiniu, užpilta alkoholiu.
Ieškoti jų nebuvo jokio vargo, priešingai, nukreipus į juos žvilgsnį apima siaubas - kiek daug. Savo gyvenimo nebevaldančių, po purviną dugną migruojančių, išlipti viltį praradusių žmonių. Sakysite, buvusių žmonių? Pašnekinau gerą dešimtį. Visi bendravo noriai. Kaip susitarę prašė nenueiti, dar nors truputį pakalbėti, nes vienatvės - virš galvos, nes apskritai stebuklas, kad buvo užkalbinti. Ir dar laikraščiui. O su pozavimu - kebliau. Nelyginant fotomodeliai vienas prašė lito, kitas nesvarbu kiek, o trečias ir visų penkių.
"Sumokėjau" tiems, kurie neprašė. Vytautui Leitonui ir Kepėjų gatvėje rožančių kalbančiai močiutei. Ji buvo kurčia. Dar vienas bendras visiems pastebėjimas - jų lūpų kampai buvo nusvirę, jie nebesišypsojo. Tačiau noras gyventi, kad ir dugne, kad ir nieko nekeičiant, neužgeso - gyvas žemėn nelįsi, teisinosi kaip susitarę.
Apie būsimą šventę buvo girdėjęs vienintelis Romas. Eisiu, patikino, apsivilksiu kostiumą, nusiskusiu ir eisiu, nepažinsit manęs. Tačiau kad ir kokie vienodi (bomžos, ir tiek) jie atrodo, dugno gyvenime, kaip ir ne dugne, egzistuoja tam tikri dėsniai, taisyklės, "profesijos", rinka ir net konkurencija. Genadijų karininkas tėvas į Klaipėdą atsivežė iš tuometinio Leningrado. Dar mažą. Užaugęs jūras išplaukiojo, turėjo specialybę, darbą, žmoną ir viską pragėrė. Kodėl nebando kabintis, o slenka štai suvargęs, visas apšepęs tuščius butelius priduoti, o po to į tašką? "Kad man - 46, kad visiems darbdaviams esu per senas, kad tik retkarčiais nuskyla už smulkius ką nors pakrauti, panešioti", - atsakė prašydamas neuždavinėti tokių skaudžių klausimų. O jei kokia šventė ir būsianti, ir tuomet, sako, prisigersiu: "Kam šventė, o man - tik skausmas, visos tikros mano šventės liko praeity".
Romo Mikužio teko lukterėti, kol galvą ištrauks iš stiklui skirto konteinerio, kurio tamsoje su specialiai pasidarytu įrankiu "žvejojo" po penkis centus kainuojančius butelius nuo vyno. Dieną 53 metų trečios grupės invalidas pavadino nebloga, nes antrą maišą, panašu, pavyks "primušti". Ta proga leido sau mažiuką alaus. Bet būna ir geresnių dienų. Šukuoja konteinerius plačiai per visą miestą, nuo Danės iki pat Laukininkų gatvės. Atidžiai, butelius nugrandydamas, skuduriuku apšluostydamas. "Etatiniam" butelių rinkėjui šiandien labiausiai liūdna, kad nudangintas dažniausiai dosnus buvęs konteineris prie santuokų rūmų. Per šventes Romas ilsisi,manydamas, jog ir be jo rinkėjų netrūksta, ypač vaikų, iš kurių, gink Dieve, neatimtų. "Kolegų" nepripažįsta, kad nereiktų dviese vieno butelio lenkti. Neužteks, sako, apspangimui. "Einu ten, kur nieks nemato, kad buvę pažįstami nesakytų - Romai, kaip čia yra, kad taip žemai smukai?" Dirbtų batsiuviu, įsitikinęs, kad sugeba, bet neįsivaizduoja, kaip pradžiai medžiagų ir stakles susiveikti. Išsiskyrusiam Romui labai trūksta šeimininkės ir taip norėtų nebūti, kaip katinas, vienas, tačiau pažintims neužtenkąs pinigų, o turimų dalintis su sugėrovais jam gaila. Dabar jo mintys sukasi ir apie miesto gimtadienį.
Konteineristu save pakrikštijęs šešiasdešimtmetis Adomas išvaizda primena gana tvarkingą turistą su visa reikalinga amunicija. Tik maišais sausakimšais labai jau apsikrovęs. Kaip ir kur temps? Iki Šilutės plento? Dalimis. Kad akys likusius matytų, nuvilks kiek suims, po to grįš. Reikalas toks, kad jam atrodo naudingi beveik visi konteineriuose rasti daiktai. "Su metais, kurių prie konteinerių praslinko visas penketas, auga patirtis, tampu įžvalgesniu",- nejuokaudamas ir sunkiai kvėpuodamas sako. Tik krūtinė skaudanti, netiki, kad ilgai pratemps. Didžiausias atradimas? Visai nenutriušusi graži lėlė. Konteinery prie autobusų stoties. Net nejauku, pamena, pasidarė. Verkė prisiminęs vaikystę, po to pardavė nupraustą turguje. Keturis litus gavo. Ir kitus vertingesnius radinius Senajam turgui tiekia, tik pats nestovi, turi "samdinę" pardavėją.
Net išsižiojęs, kartą kai išvydo įmestą pilną sveiką butelį degtinės. Ir viduj buvęs ne vanduo. Dangtį, kalbėjo, net užvožiau ir vėl atidariau, mat nepatikėjęs iš karto. Galvojo tuomet tol, kol nusprendė, kad šitaip tik žmona vyrui gali keršyti. Ypatingas radinys buvo realizuotas, suprantama, ne turguj, o čia pat, prie konteinerio.
Adomas sako daug negeriąs. Vilties pakilti, kai šitoks nežmoniškas valdžios elgesys, nematąs, tačiau proto visai paskandinti kvaišaluose nenorįs. Vienatvės marazmus ir šviesią praeitį, kuri dabar atrodo nebe jo, palengvina nuolatinis ėjimas. Einu, sako, einu ir einu, kol visai išeisiu. Miesto gimtadienis? Savo neprisimenu, pyktelėjo ironiškai pridurdamas: "Aš savo praeitį išmečiau, kaip kažkas tą gražią lėlę - panašios abi. Va, jei miesto šeimininkas konteineristams bent sriubos po lėkštę įpiltų". Pasvajojęs Adomas apsiverkė.
Verkė be perstojo ir Vytautas Leitonas. Kokios dar šventės, jei mintys apie kilpą neduoda ramybės. Kaip papasakojo, prieš dvi savaites jį, antros grupės invalidą, iš banko Turgaus gatvėje išėjusį, užpuolė ir sumušė jaunimas. Pinigų turėjo nedaug, bet atėmė visus dokumentus, taip pat ir invalidumo pažymėjijimą. "Tokioj padėty esu, Jėzau Marija, nei pinigų galiu pasiimti, nakvoju laiptinėse, kur papuola, pasikart lieka". Vienas, kaip pirštas. Dangus, sako, visus mano gerus darbus ir artimuosius pasiėmęs.
"Invalidumo grupę gavau žiemą, kai buvo nupjauta nušalusios pėdos dalis",- prisimena durdamas lazda į tuščią batą. Ta lazda neretai ir išgelbstinti. Žmonės, ypač vyresni, mato, kad luošas, ir iš laiptinės negena. 52 metų V. Leitonas neslepia, kad geria daug, bėdas skandina, nebeištveria. Pagalbos nematąs. Penktas aukštas nepriimąs, eitų į socialinį pas Birutę, bet netiki, kad padėtų. O išgelbėjęs, pamena, kadaise vienai klasiokei nekaltybę. "Dink, "zmėjau", nuo jos", - surikęs, nustumdamas. Ir vėl kalba apie kilpą.
Jaunimas prie baro išalkusio Vytauto Leitono nepagailėjo, keptos duonos nuo stalo jam leido paimti žmogus invalido vežimėlyje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą