Vokiečiams atvertas kelias į Klaipėdos šilumos ūkį.

Vakar Klaipėdos miesto taryba pritarė AB "Klaipėdos energija" ir investuotojų sutarčiai, apsaugančiai strateginio investuotojo, perkančio visą naujai išleidžiamų 20 mln. Lt vertės akcijų emisiją, interesus, bei įgaliojo merą Rimantą Taraškevičių pasirašyti sutartį.
Konsorciumą sudaro Vokietijos Leipcigo miesto kompanijos "Verbundnetz Gas" ir "Stadtwerke Leipzig" bei Klaipėdoje registruota bendrovė "Itera Lietuva".
Po audringų diskusijų pritarusi sutarčiai miesto Taryba suteikė teisę investuotojams dalyvauti "Klaipėdos energijos" valdyme - skirti du savo atstovus į bendrovės valdybą bei galimybę vetuoti kai kuriuos akcininkų sprendimus.

Kainų nekels

Pasak "Verbundnetz Gas" atstovo, Karlheinco Bendsko (Karlheinz Bendzko), "Klaipėdos energija" vokiečiai pradėjo domėtis jau prieš ketverius metus. Įgiję teisę dalyvauti šios bendrovės valdyme investuotojai sieks ją paversti modernia, europinius reikalavimus atitinkančia įmone, kuri ne tik gamintų šilumą, bet ir elektros energiją ir spręstų nutekamųjų vandenų valymo klausimus.
Net ir investavus šimtus milijonų litų šilumos kainos vartotojams neturėtų keistis. Jų investuotojams didinti neleidžia sutartis, kuriai vakar pritarė Taryba.
"Stadwerke Leipzig" yra viena moderniausių Europoje, visiškai automatizuota šilumos ir elektros energiją gaminanti elektrinė. "Verbundnetz Gas" - viena didžiausių Vokietijoje gamtinių dujų tiekėjų ir dujotiekių eksploatuotojų, turinti požemines saugyklas. Jos dujų apyvarta yra net 7 kartus didesnė nei visos Lietuvos poreikis. Apie 30 proc. jos akcijų priklauso Rusijos koncernui "Gazprom".

Išlaikys kontrolę

Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybė valdo 93,5 proc. "Klaipėdos energijos" akcijų. Išplatinus emisiją, "Klaipėdos energijos" įstatinis kapitalas padidėtų iki 102 mln. Lt, o Savivaldybė ir toliau išlaikytų įmonės valdymą, nors jos dalis kapitale ir sumažėtų iki 75,26 proc.
Sprendimui iki 75,26 proc. sumažinti Savivaldybės dalį akciniame "Klaipėdos energijos" kapitale Klaipėdos miesto taryba pritarė dar 2001 m. kovo 29 d. Išleidžiant riboto dydžio akcijų emisiją Savivaldybė išsaugotų įmonės kontrolę, nedidintų finansinės rizikos ir užtikrintų apsirūpinimą būtinomis lėšomis bei dujų tiekimu.
Jie sandoris įvyks, už vieną 10 litų nominalios vertės akciją bus mokama 10,05 lito, o už visą emisiją - 20,1 mln. litų. Iki 2015 metų į Klaipėdos energetikos ūkį naujieji akcininkai žada investuoti apie 300 mln. litų.

Pratęs terminą

Akcijų emisija, kurią numatoma parduoti Lietuvos ir Vokietijos investuotojams, formaliai pradėta platinti balandžio 26 d. ir turėjo būti baigta iki birželio 10 d.
Todėl šiandien Vertybinių popierių komisija (VPK) svarstys AB "Klaipėdos energija" prašymą dar 60 dienų - iki rugpjūčio 9-osios pratęsti naujos 20 mln. litų nominalios vertės akcijų emisijos platinimo terminą.
Išpirkti akcijas ketina konsorciumas, kurį sudaro Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos kontroliuojama bendrovė "Itera Lietuva" (iš pradžių ketinusi įsigyti 50 proc. išleidžiamų akcijų) bei dvi Vokietijos Leipcigo miesto energetikos įmonės "Stadwerke Leipzig" ir "Verbundnetz Gas".

Pirks tik dvi akcijas

Tačiau, kaip buvo rašyta "Vakarų eksprese", "Itera Lietuva", nutarė "Klaipėdos energijos" akcijų emisijos pirkimo konkursą laimėjusio konsorciumo veikloje dalyvauti tik simboliškai. "Itera Lietuva", kad nenutrūktų konsorciumo sutartis, ketina pirkti tik dvi "Klaipėdos energijos" akcijas.
UAB Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos, valdančios UAB "Itera Lietuva", valdybos pirmininką bei miesto Tarybos narį Antaną Bosą papiktino kai kurių miesto Tarybos narių požiūris į konsorciume dalyvaujančią lietuvišką kompaniją. "Paklausius jų pasisakymų atrodo, jei vietinė kompanija nedalyvautų - nebūtų jokių trukdžių. O jei jau dalyvaujame - atseit turime neaiškių kėslų. Nenorėdami duoti peno tolimesnėm kalbom nusprendėme pasitraukti,"- sakė A. Bosas.
Teigiama, jog "Itera Lietuva" turėtų užtikrinti dujų tiekimą, o Vokietijos firmos prisidėtų patirtimi, įgyta pertvarkant panašaus profilio įmones, bei naujausiomis technologijomis. Per 8 metus konsorciumas įsipareigoja į miesto šilumos ūkį investuoti per 300 mln. Lt.

Įranga pasenusi

A. Boso manymu, dividendų galima tikėti tik investavus kelis šimtus milijonų litų, ir tik po kokių 18-20 metų. Šiuo metu "Klaipėdos energija" naudoja pasenusią įrangą, Vokietijoje tokia seniai eksponuojama muziejuose.
"Įmonės efektyvumą rodo tik du kriterijai - reinvesticijos, arba dividendai. Investuotojai nėra garantuoti, kad didžiąją dalį akcijų valdanti Savivaldybė, atėjus kitai Tarybai, nenuspręs neimti dividendų. Korporacijos pozicija - jei įmonė dirbs pelningai, tegu dividendai būtų priskaičiuojami, o tik po to patys akcininkai nuspręs, ar reinvestuoti į įmonę, ar ne",- samprotavo A. Bosas.

Nesiekia naudos?

Pasak Antano Boso, "Klaipėdos energijos" akcijų emisijos pirkimo konkurse "Itera Lietuva" sutiko dalyvauti ne dėl kažkokios finansinės naudos, o dėl to, kad yra ilgametė dujų tiekėja šiai įmonei. "Itera Lietuva" tiekia pigiausias dujas Lietuvoje. Tai daroma tik iš tam tikrų sentimentų uostamiesčio įmonei. Pasak A. Boso, "Itera Lietuva" dujas "Klaipėdos energijai" galėtų parduoti 0,5 JAV dolerio brangiau, ir vis tiek tai būtų pigiau nei kitų tiekėjų siūloma kaina.
A. Boso teigimu, nei "Itera Lietuva, nei konsorciumas tikrai nenorėjo perimti "Klaipėdos energijos" valdymo, o tik prašė teisės dalyvauti valdyme.
"Tai kas, kad pagal akcijų proporciją mums priklausytų tik vienas narys valdyboje. Tačiau tegu jie (Tarybos nariai) randa kitus tokius durnius, kurie atneštų 20 milijonų, ir pasakytų - kur nori, ten juos ir dėk. Pasaulyje tokių atvejų nebūna. "Williams" už 17 proc. apmokėtų "Mažeikių naftos" akcijų valdo visą įmonę. "Dalkia" - veltui gavo visą Vilniaus šilumos ūkį. Mes duodame tikrus pinigus, ir nesirengiame žiūrėti, kaip jie bus švaistomi",- "Vakarų ekspresui" sakė A. Bosas.