Vyriausybė 100 dienų kuopė palikimą

Parlamentarams premjeras pirmiausia priminė, kad, pradėjęs eiti Vyriausybės vadovo pareigas, jokių revoliucijų nežadėjo.

Tęstinumo kultūra

„Esame pasirengę kurti gerovės valstybę, kurioje darbas yra didžiausia vertybė ir gerovės šaltinis, socialinio dialogo pagrindu ieškoti sprendimų ekonomikai gaivinti, skatinti atsakingą verslą, - sakė A. Butkevičius. - Vyriausybė yra pasirengusi įgyvendinti ir tai, ko iki šiol nebuvo Lietuvos politikoje, - darbų tęstinumo kultūrą. Panašu, jog opozicija buvo nustebusi, kad Seimui svarstyti teikėme buvusios Vyriausybės įstatymų projektus ir padėjome užbaigti jos pradėtus darbus“.

Premjeras teigė, kad visose ministerijose jau atliktas veiklos įvertinimas - atliktų, nebaigtų ir apskritai nepadarytų darbų peržiūra. Tai aiškiai rodo ribą, už kurios prasideda šios Vyriausybės darbai.

Lietuva Lietuvoje

„Pastaraisiais metais vykdant itin griežtą biudžeto politiką didžiausią taupymo naštą ant savo pečių nešė ir tebeneša Lietuvos žmonės. Būtiniausių produktų brangimas ištuština žmonių pinigines, o tiekiama šiluma virsta prabangos preke, - vardijo premjeras. - Sunku užkrėsti mūsų žmones entuziazmu dėl pradėjusios augti ekonomikos rodiklių ar kiek sumažėjusios emigracijos, nes visi žinome, kad emigrantus skaičiuojame miestais ir miesteliais.

Pateikdami Vyriausybės ataskaitą už 2012 metus konstatuojame Lietuvai negailestingą statistiką: 2011-aisiais beveik 43 proc. išvykusiųjų amžius nuo 20 iki 30 metų, 17,6 proc. sudaro jaunimas iki 20 metų.

Todėl mes įsipareigojame dirbti, kad Lietuva liktų Lietuvoje, kad išvykusieji grįžtų į namus. Mūsų žmonės yra didžiausias krašto turtas, be kurio nebus kuriančios, inovatyvios Lietuvos“.

Svarbiausios gairės

A. Butkevičius vakar tvirtino, kad jo kabineto veiklos prioritetai yra naujų darbo vietų kūrimas, daugiau pajamų ir mažiau išlaidų šeimos biudžete.

„Ieškosime resursų pakelti atlyginimus kultūros darbuotojams, policininkams ir kitiems, gaunantiems mažiausią darbo užmokestį, - sakė A. Butkevičius. - Per praėjusius dvejus metus Lietuva nepadarė pažangos, įgyvendindama Europos Komisijos rekomendacijas didinti darbo rinkos lankstumą ir keisti su darbu susijusius teisės aktus. Ekonominės krizės metu ciklinis nedarbas peraugo į struktūrinį nedarbą“.

Premjeras pažadėjo, kad šiemet visose savivaldybėse prasidės daugiabučių renovacijos procesas, kurio pirmajam etapui jau atrinkta per 800 namų. Jo nuomone, tai suaktyvins statybų, statybinių medžiagų verslą, sukurs naujų darbo vietų. Esą jau parengta programa, kad gyventojams dėl renovacijos nereikėtų įklimpti į naujas paskolas.

Koreguos mokesčius

Naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas plačiau atvers Lietuvos duris vietos verslo iniciatyvoms ir užsienio investuotojams.

„Bus atsisakyta perteklinių biurokratinių procedūrų, kurios įnešdavo painiavos ir neretai priklausomybę nuo valdininko ar tikrintojo malonės, sutrumpės planavimo procesas, - žadėjo premjeras. - Gyventojams ar verslininkams pakaks parengti statybų projektą ir gauti leidimą statybai, o savivaldybėms teks pareiga rengti užstatymo planus“.

Premjeras išsiaiškino, kad praėjusi Vyriausybė vėlavo panaudoti lėšas mokslo, studijų ir verslo slėniuose, o tai neleido kurti aukštos pridėtinės vertės produktų, naujų darbo vietų tyrėjams, specialistams. Kai kuriuose slėniuose panaudota vos 15 proc. skirtų pinigų, tad rizikuota prarasti dalį ES paramos.

Vyriausybės sudaryta ekspertų darbo grupė jau gegužės mėnesį teiks pasiūlymus, kaip pakoreguoti mokesčių sistemą, kad ji būtų paprastesnė, teisingesnė. Ekspertams pavesta įsigilinti, kaip sumažinti darbo pajamų apmokestinimo naštą, ypač mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, sudaryti palankesnes sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui.

„Regionų ekonominę plėtrą turėtų paskatinti dėmesys žemės ūkio projektams, tokiems kaip gyvulininkystės atgaivinimas, parama konkurencingiems, ypač vidutiniams ir smulkiems ūkiams“, - sakė A. Butkevičius.

Energetikos skylės

Per pastaruosius ketverius metus Lietuva tapo viena labiausiai nuo trečiųjų šalių energetiškai priklausomų šalių - dujų iš Rusijos suvartojame daugiau negu bet kada anksčiau ir už jas mokame vieną didžiausių kainų Europoje.

„Neradome buvusios Vyriausybės kryptingo ir rezultatyvaus įdirbio, kuris galėtų duoti naudos vartotojui - garantuotų mažesnes ir konkurencingas šilumos, dujų ir elektros kainas, - konstatavo A. Butkevičius. - Vienas pirmųjų mūsų Vyriausybės sprendimų buvo sumažinti neracionalų elektros gamybos kiekį Elektrėnuose, o tai leido sutaupyti iki 140 mln. litų ir 1,5 cento sumažinti elektros energijos kainų augimą. Sustabdėme nevaldomą saulės elektrinių plėtrą, kuri verslininkams būtų lėmusi didelius pelnus, o elektros vartotojams - išaugusią kainą“.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymą A. Butkevičius vakar įvardijo kaip nesėkmės istoriją, liudijančią apie buvusių aukštų valdžios pareigūnų nekompetenciją, neveiklumą, prastą valdymą ir lėšų švaistymą.

„Ketveri metai vilkinimo ir teisinių ginčų su projektų rangovais kaip pelkė susiurbė dešimtis milijonų litų, - piktinosi premjeras. - Ir jokio rezultato - tik prarasta tarptautinė reputacija. Svarbiausi projektai vėluoja daugiau nei ketverius metus“.

Transportas ir sveikata

„Beveik toje pačioje vietoje po ketverių metų radę geležinkelio „Rail Baltica“ projektą. Mums pavyko žymiai sumažinti kainas, kurias pernai buvo siūlę rangovai europinės vėžės tiesimo darbams, - sakė premjeras. - Oro transporto srityje priimsime sprendimą dėl Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų veiklos optimizavimo, patobulinsime šios sistemos valdymą“.

A. Butkevičius teigė užkirsiantis kelią spekuliacijoms dėl siūlomų pertvarkų sveikatos apsaugos srityje, kuriamiems planams supriešinti privačią ir valstybinę mediciną.

„Svarbiausia, sieksime, kad nebūtų dubliuojamos medicininės paslaugos, nepirktume perteklinės brangios medicininės įrangos, stabdytume kompensuojamųjų vaistų kainų augimą, - sakė Vyriausybės vadovas. - Turime žinoti ir aiškiai pasakyti, kiek lėšų investuosime į valstybines medicinos įstaigas ir kiek lėšų gali tikėtis privati medicina, kad pacientas galėtų rinktis ir gauti jam būtinas paslaugas.

Iki šiol pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ligos gydymui, bet ne susirgimų profilaktikai. Tai vaizdžiai iliustruoja lėšų paskirstymas: asmens sveikatos priežiūrai iš įvairių šaltinių tenka apie 4 mlrd., o visuomenės sveikatai - tik daugiau kaip 100 mln. litų“.