Vyriausybė iš rezervo fondo Tytuvėnų ansambliui gelbėti skirs 150-200 tūkst. Lt

Greitam gaisro Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje padarinių likvidavimui bus skiriama 150-200 tūkst. Lt iš Vyriausybės rezervo fondo. Tai po pasitarimo Vyriausybėje pirmadienį sakė Premjeras Andrius Kubilius.

"Pasitarimas buvo labai dalykinis. Stengsimės rasti visus reikalingus būdus, kaip padėti šios nelaimės pasekmes kaip galima greičiau ištaisyti. Kaip žinote, Kelmės rajono savivaldybė yra paskelbusi ekstremalią padėtį, nes tikimės, kad tai mums leis artimiausiu metu iš Vyriausybės rezervo fondo, skirto ekstremalioms problemoms spręsti, skirti 150-200 tūkst. Lt. Norim ir turim prisidėti labai greitais pinigais, kad galėtume spręsti pačias pagrindines nukentėjusio paminklo apsaugos ir priežiūros problemas, nes draudimo pinigais paminklo prižiūrėtojai galės disponuoti tik po tam tikro laiko", - kalbėjo Premjeras.

Ministro Pirmininko potvarkiu artimiausiu metu bus sudaryta speciali darbo grupė, kuri padėtų koordinuoti visų problemų sprendimą.

"Negalime nekreipti dėmesio į tokių tvarkomų ar restauruojamų pastatų priešgaisrinės apsaugos problemas ir tą problemą svarstysime darbo tvarka, nes jau ne pirmą kartą susiduriam su tokia situacija, kai restauruojamuose ar atstatomuose pastatuose, deja, nėra išvengiama štai tokių nelaimių, kaip tokios apimties gaisrai. Priešgaisrinei apsaugai tikrai neturime teisės taupyti, ypač tokiuose objektuose", - pažymėjo A. Kubilius.

Vyriausybės vadovo teigimu, gali paguosti tai, kad pagrindiniai architektūriniai dalykai - mūrai, freskos - išliko, perdaug nenukentėjo, ir tai leidžia matyti, kad šis tikrai labai svarbus ne tik Lietuvos, bet ir Rytų Europos architektūros paminklas bus atstatytas ir toliau tinkamai saugomas.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas sako, kad lėšų iš Vyriausybės rezervo fondo reikia sudegusio Tytuvėnų vienuolyno mūrams apsaugoti ir laikinam stogui uždengti, kad į mūrą neįsimestų drėgmė ir, esant dideliems šalčiams, mūras nepradėtų skilti.

Paklaustas, kodėl vienuolyne nebuvo įrengta savaiminė priešgaisrinė sistema, ministras sakė, jog tai esminis klausimas. "Kartais išleidžiame milijonus, o sutaupome tose vietose, kurios skaudžiai kainuoja. Pastatas lapkričio gale buvo pilnai priduotas, ir statybos inspekcija pilnai priėmė pastatą su priešgaisrine apsauga. Vadinasi, tuos kriterijus, kuriuos statybos inspekcija ir Kultūros paveldo departamentas taiko tokiems pastatams, pastato projekto baigtis tenkino. Bet gesinimo metu dalyvavę žmonės tuoj pastebėjo, kad, jeigu gaisro metu signalizacija neveikia taip, kad šalia esantys žmonės pabustų, tai turime viduramžių situaciją, kurią reikia iš esmės keisti", - kalbėjo A. Gelūnas.

Pasak ministro, posėdžio metu išvardyti 23 paveldo objektai, degę per šį dešimtmetį. "Tai ragina pagaliau pabusti ir imtis esminių priemonių, kad būtų imperatyviai keičiamos teisės aktų nuostatos", - sakė ministras.