Vyriausybė nusiteikusi išprievartauti Uosto direkciją

Vyriausybė nusiteikusi išprievartauti Uosto direkciją

Atrodo, kad nepaisant Susisiekimo ministerijos pasipriešinimo, Uosto direkcija visgi turės pervesti kelias dešimtis milijonų litų į šalies biudžetą, nors jie galėjo būti panaudoti infrastruktūros tobulinimui ir kurti naują pridėtinę vertę bei generuoti papildomus mokesčius tam pačiam biudžetui.

Ūkio ministerijos vakar išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į šalies biudžetą dar turi sumokėti 34 mln. Lt pelno įmoką.

Uosto direkcijos finansų ir ekonomikos direktorius-vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis priminė, kad įstatyme yra numatyta galimybė sumažinti mokamą pelno dalį į biudžetą, jeigu įmonė vykdo valstybei svarbius ekonominius projektus. Uosto direkcija vykdo ne vieną tokį projektą: pavyzdžiui, suskystintųjų gamtinių dujų terminalui reikalingos infrastruktūros kūrimas. Be to, visa uosto infrastruktūra yra pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Neseniai vykusiame pasitarime pas šalies premjerą Andrių Kubilių pastarasis davė nurodymą Finansų ir Ūkio ministerijoms išanalizuoti Uosto direkcijos vykdomus investicinius projektus ir pateikti nuomonę dėl jų finansavimo. Ūkio ministerija mano, kad tikslinga atleisti Uosto direkciją nuo dalies dividendų mokėjimo ir sumažinti jos pelno dalies įmoką iki 25 proc. trejiems metams.

Jeigu pinigai visgi bus paimti, nei valčių prieplaukos, nei kai kurie uosto krantinių rekonstrukcijos projektai nebus įgyvendinami. M. Armonaičio teigimu, jeigu Uosto direkcija trejiems metams būtų atleista nuo dividendų, ji galėtų papildomai į uosto infrastruktūrą investuoti apie 300 mln. Lt.

Pasak pokalbininko, minėtą sumą planuojama sumokėti per 30 dienų, kai tik bus priimtas atitinkamas sprendimas.

"Mums patiems norisi, kad tas klausimas būtų greičiau vienaip ar kitaip išspręstas. Pinigai guli sąskaitoje, gaunamos palūkanos, bet panaudoti jų kitoms reikmėms negalime, nes bet kurią dieną gali būti priimtas sprendimas, kad reikia mokėti pelno dalies įmoką. Mes turime savo lėšas planuoti mažiausiai trejiems metams į priekį, kadangi mūsų projektai nėra greitai įgyvendinami, krantinių statyba trunka 2-3 metus", - sakė M. Armonaitis.

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras sako, kad nors pasitarimas pas premjerą vyko praėjusią savaitę, tačiau sprendimas dar nėra priimtas. Jis, ko gero, bus padarytas artimiausiame Vyriausybės pasitarime. A. Štaro teigimu, jei Vyriausybė priims sprendimą, tada bus ir įsakymas mokėti.

"Niekas nesiginčija, kad valstybės strateginiai projektai yra svarbu, tačiau aiškėja, kad biudžeto vykdymas yra dar svarbesnis. Sprendžiant iš minėto pasitarimo, Uosto direkcija visgi mokės nurodytą sumą. Tačiau neatmetu galimybės, kad nauja Vyriausybė gali tai persvarstyti. Nauja ministerijos vadovybė irgi gali arba kreiptis į Vyriausybę dėl to paties klausimo, arba apskritai užimti kokią nors kitokią poziciją. Mūsų pozicija iki šiol buvo remti uostą, ir manėme, kad tie projektai, kurie vykdomi uoste, duoda Lietuvai didesnę naudą negu tie 34 milijonai litų, kurie šiemet iš direkcijos būtų paimti", - sakė A. Štaras.

"Mes laikėmės nuostatos, kad Uosto direkcija turi būti bent iš dalies atleista nuo dividendų mokėjimo, tačiau premjeras kalbėjo apie tai, kad už praėjusius metus turi būti sumokėta visa nustyta suma, o kitais metais už šių metų pelną mokestis galėtų sudaryti ne 50, bet 25 procentus. Mūsų toks sprendimas netenkina. Kadangi nėra Vyriausybės nutarimo atleisti direkciją nuo pelno mokesčio, todėl pagal galiojančius įstatymus ji turi mokėti. Įstatymų privalu laikytis. Manau, kad šiuo klausimu galutinai apsispręsti turėtų jau naujoji Vyriausybė", - sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder