Žurnalistinis tyrimas
Už kitų metų biudžeto svarstymą atsakingų Seimo komitetų vadovai jau gavo Klaipėdos poreikius atspindinčius prašymus ir bent jau kol kas pritariamai linkčioja galva.
Pajūryje išrinkti parlamentarai kartu ar pavieniui iš centrinės valdžios bandys išprašyti keliasdešimt milijonų litų įvairioms sritims - sveikatos apsaugai, socialinėms išmokoms, mokslo reikmėms, uostamiesčio biurokratų poreikiams tenkinti ir kt.
Vargas dėl lengvatų
Jei Vyriausybė nebus geranoriška, kitais metais Klaipėdos valdžiai rimtu išbandymu taps kompensacijos vežėjams už lengvatinį keleivių vežimą.
Anot uostamiesčio Savivaldybės valdininkų, kitais metais lengvatiniam keleivių vežimui numatyta skirti tik 7 mln. litų, arba 800 tūkst. litų mažiau nei reikėtų.
"Tų pinigų mums trūks net neatsižvelgus į tai, kad kitais metais ir toliau gali brangti kuras ir gali tekti didinti visuomeninio transporto paslaugų kainas. Įvertinus šias tendencijas, reikia dar 2 mln. litų", - "Vakarų ekspresui" sakė laikinoji Klaipėdos savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė.
Uostamiesčio vadovo Rimanto Taraškevičiaus rašte Seimo nariams pažymima, kad lėšos yra skiriamos kaip bendrosios dotacijos kompensacija, o ne kaip speciali tikslinė dotacija valstybės perduotoms funkcijoms vykdyti, nors nėra įstatymų pakeitimų, kurių pagrindu minėtų kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas taptų savivaldybėms priskirta funkcija.
Viename iš R. Taraškevičiaus susitikimų su pajūryje išrinktais Seimo nariais Klaipėdos valdininkams kėlė pyktį Finansų ministerijos logika bei atsirašinėjimai, mat reikiamų lėšų lengvatiniam keleivių vežimui neskiriama jau nebe pirmi metai.
Finansų viceministras Jaunius Simonavičius šių metų rugpjūtį atsakyme į Klaipėdos mero prašymą teigė, kad šiuo metu skirti papildomai dar 2 mln. litų lengvatiniam keleivių vežimui esą netikslinga.
"Rengiant 2004 metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, Klaipėdos miesto savivaldybė kreipėsi dėl specialios tikslinės dotacijos padidinimo 2 mln. litų. Šiam tikslui uostamiesčio Savivaldybės biudžetui papildomai skirta 800 tūkst. litų, o 2005 m. - dar 491 tūkst. litų", - toks buvo motyvas, kodėl pinigų Klaipėda negaus.
Bendrame praėjusią savaitę parengtame Seimo komitetams adresuotame pajūryje išrinktų parlamentarų rašte trūkstama 2 mln. suma yra įrašyta, tačiau ją dar turi patvirtinti Vyriausybė.
Prašo milijonų
Seimo nariai klaipėdiečiai bendru choru 1,8 mln. litų prašo skirti Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės renovacijai.
Atskirai 2 mln. litų kitais metais skirti yra prašoma Klaipėdos miesto ligoninės operacinių patalpoms modernizuoti.
"Ši ligoninė veikia jau 29 metus, o operacinės dar nė karto nėra renovuotos, todėl greitai gali tekti pacientus operuoti po atviru dangumi. Iš viso renovacijai reikia 10 mln. litų", - "Vakarų ekspresui" sakė parlamentaras Eligijus Masiulis.
Dar 2,5 mln. litų bandoma "pramušti" Klaipėdos universitetui mokomajam burlaiviui įsigyti - tokį siūlymą teigė užregistravę parlamentarai Vaclavas Stankevičius ir Irena Šiaulienė.
Seimo narys Raimundas Palaitis mūsų dienraščiui tvirtino, kad 2006 metų biudžeto projekte yra numatyta 2,6 mln. litų skirti Klaipėdos Laisvosios ekonominės zonos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos išplėtimui.
Savo kąsnio prašo ir I. Šiaulienės partijos bendražygės Virginijos Lukošienės vadovaujama Klaipėdos apskrities viršininko administracija - šiai institucijai reikėtų apie 1,5 mln. litų. Pinigai turėtų būti skirti administracijos pastato palėpei įrengti ir valdininkams iš kitų vietų perkelti į šias naujas patalpas.
Gyventojų iškeldinimui iš Lypkių gyvenvietės planuojama skirti 3,4 mln. litų, tačiau klaipėdiečiai parlamentarai prašo, kad už šią sumą būtų leista atlikti ir sklypų projektavimo darbus Lypkiuose.
Per 2 mln. litų turėtų būti skirta Klaipėdos universiteto pastatų renovacijai, apie 4 mln. - naujos bibliotekos Klaipėdoje statybai, 7 mln. litų - Klaipėdos apylinkės teismo pastato rekonstrukcijos darbams pabaigti, 18,5 mln. litų - Šiaurinio išvažiavimo darbams vykdyti.
Iš viso uostamiesčio poreikiams tenkinti, įskaitant investicijas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, yra išskirta 15 pozicijų, įrašytų į Valstybės investicijų programą.
Klaipėdiečių siūlymams dabar turėtų pritarti įvairūs Seimo komitetai, vėliau biudžeto projektas bus grąžintas tobulinti Vyriausybei.
Jei ši atmes pajūrio parlamentarų pageidavimus, Seime reikėtų surinkti ne mažiau kaip 71 parlamentaro balsą, kad Vyriausybės "ne" būtų išbrauktas ir priimta tokia redakcija, kokią pasiūlė parlamentarai.
Neoficialiomis žiniomis, pajūryje išrinktų parlamentarų iniciatyvoms jau pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetų vadovai.
Viso teksto neskaito
Iš viso kitų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą turėtų sudaryti per 16 milijardų 470 milijonų litų (be Europos Sąjungos skiriamų lėšų), pats biudžeto projekto tekstas yra apie 400 puslapių apimties - su tokia šūsnimi dokumentų Seimo nariams tenka susipažinti per dvi tris savaites.
"Vakarų ekspreso" kalbinti Seimo nariai pripažino, kad niekas viso tekso neskaito - politikai gilinasi tik į tas sritis, kurių kuravimas yra jiems deleguotas arba susiduriama su rinkėjų išdėstyta konkrečia problema.
R. Palaitis, kuris yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, mūsų dienraščiui sakė skaitantis apie 50 proc. viso biudžeto projekto teksto.
"Perskaitau aiškinamąjį raštą, o įstatymus - pagal tam tikras sritis. Daug dėmesio skiriu savivaldybių biudžeto rodikliams, kiek pinigų ketinama skirti Prezidentūrai, Seimui. Būtinai susipažįstu ir su tomis biudžeto eilutėmis, dėl kurių rinkėjai yra išreiškę nepasitenkinimą ar konkrečius siūlymus ką nors keisti", - sakė politikas.
Viską, kas susiję su socialinėmis problemomis, aplinkos apsauga, Klaipėdos miesto savivaldybės rūpesčiais, teigė skaitantis Antanas Bosas, o E. Masiulis koncentruojasi ties švietimo, aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos, savivaldybių biudžeto eilutėmis.
Užsienio, krašto apsaugos bei tautinių mažumų reikalus kitų metų biudžete aiškinasi V. Stankevičius.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą