Nuo rugsėjo 1 d. (sekmadienio) pradėjo galioti nauja muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarka - ši procedūra neįforminama prekėms, gabenamoms savo eiga (transporto priemonėms). Iki rugsėjo 6 d., kol buvo gautas paaiškinimas, kaip ta tvarka turi būti taikoma, šioms prekėms daug kur nebuvo forminamos tranzito deklaracijos. Jų nebuvimu pirmiausia būtų pasinaudojusios vagių struktūros. Įsivaizduokime, kad su nauju 2000-2001 metų laidos "Mercedesu", kainuojančiu milžiniškus pinigus, pilietis Ivanovas išvažiuoja iš Lietuvos muitinės neturėdamas deklaracijos. Kitas Rusijos pilietis Petrovas ar Lietuvos pilietis Petraitis gali jį pririšti prie medžio pakelėje, o pats važiuoti jo mašina kaip savo, nes niekur nefiksuojama, kieno tai mašina, yra tik tranzitiniai numeriai.
Kai įforminama deklaracija, duomenys įvedami į kompiuterį, kertant sieną mašina užfiksuoja. O kai nieko nepildoma, galima važiuoti kiaurai išilgai, niekas nemato. Nebūtų galima ir susekti, ar išvažiavo ta mašina ir kur ji dingo.
Šiuo metu ne Lietuvos keleivio užsienyje įsigytiems ir Lietuvoje neregistruotiems automobiliams deklaracijos jau pildomos, tačiau dar liko kai kurių neaiškumų.
Sumaištį sukėlė 10-asis punktas
Š. m. liepos 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1135 patvirtinta Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarka, kuri pradėjo galioti nuo š. m. rugsėjo 1 d. Tuo buvo pakeisti kai kurie Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 610, punktai. Pačių muitininkų manymu, seną tvarką tikrai reikėjo keisti, nes kai kurie punktai nebeatitiko dabartinės situacijos, tad naujoje tvarkos redakcijoje yra ir naudingų dalykų. Tačiau joje atsiradęs 10-asis punktas, teigiantis, kad muitinio tranzito procedūra neįforminama prekėms, gabenamoms savo eiga (transporto priemonėms) sukėlė muitinės postuose tikrą sumaištį tarp verslininkų.
Imta svarstyti, kokiais sumetimais ir kieno interesus ginant atsirado toks punktas? Juo labiau tokiu momentu, kai prasidėjo tranzitinių automobilių bumas, nes nuo spalio 1 d. Rusijos Federacija du kartus brangina senesnių nei 7 metų automobilių muitus. Ar tuo norėta pagelbėti Rusijos verslininkams, perpardavinėjantiems nebenaujus automobilius nepaisant to, kad daroma žala smulkiesiems Lietuvos verslininkams? Kaip muitininkai kontroliuos, kad tranzitu gabenami automobiliai nepasiliktų Lietuvoje? Žodžiu, iškilo daugybė klausimų.
Galimybė mašinas gabenti dalims be mokesčių?
Visiems žinoma, kad už prekes, įvežamas į Lietuvą, reikia mokėti mokesčius. Jeigu laikinai jie nemokami, sakykime, prekė gabenama tranzitu, tai pagal seną tvarką buvo paliekama kokia nors garantija ar užstatas. Garantijų dokumentus formindavo draudimo kompanijos. Tokiu atveju, jeigu mašina dingtų, draudimo kompanijai tektų sumokėti, o paskui išsiieškoti. Pagal ankstesnę tvarką į muitinės postą atvažiavęs bet kurios šalies pilietis automobiliu, kuris niekur nėra registruotas, turėdavo gauti tranzito deklaraciją, palikti garantą. Jam būdavo nustatomas laikas, per kurį jis turi atvykti arba į kitą vidinę muitinę, arba išvykti iš Lietuvos. Taip pat ir bendrovės, gabenančios automobilius, turėdavo forminti importo dokumentus.
Manyta, jog 10-asis punktas reiškia, kad tranzitu gabenamiems automobiliams, kuriuose sėdi vairuotojai, neturi būti pildomos deklaracijos, imamos garantijos. Kai reikėdavo garantijos, būdavo nurodomas tranzito terminas, sakykime, dvi dienos. Jeigu mašina per tą laiką nepasirodo paskirties įstaigoje, pradedamos taikyti įvairios sankcijos ir galų gale mokesčiai yra sumokami. O jeigu garantijų nėra?
Tuojau atsirado apsukrių žmonių, pradėjusių puoselėti viltis, jog būtų galima imtis neblogo versliuko - pasinaudojant tuo 10-uoju punktu gabenti mašinas dalims. Pavyzdžiui, fiktyvios firmos vardu galima atsiplukdyti laivu 10 mašinų ir, kadangi niekas nekontroliuoja, varyti jas tiesiai į mašinų laužyno aikšteles. Tiesa, kėbulą reikėtų priduoti į metalo laužą, nes jis su numeriu, o su detalėmis, kurios nenumeruojamos, galima daryti ką norį. Pirmieji dėl minėto 10-jo punkto sunerimo muitinės tarpininkai. Jau galvota apie tai, kad reiks mažinti darbuotojų skaičių, kad kai kuriuos postus teks apskritai uždaryti, nes ne visiems muitinės tarpininkams bebūsią darbo.
Vienos deklaracijos užpildymas automobilio savininkui kainuoja nuo 20 iki 50 Lt. Pinigai ne tokie jau dideli. Tačiau esant tokiai tvarkai valstybė vis dėlto prarastų dalį mokesčių. Jeigu draudimo raštai nebūtų rašomi, draudimo kompanijos patirtų nuostolių. Beje, jos gauna nemažas įmokas ir nuo jų moka mokesčius valstybei. Tarpininkai nepildytų deklaracijų, negautų algų, nemokėtų "Sodrai" ir t. t. "Vakarų ekspreso" žiniomis, viename muitinės poste per vieną naktį rugsėjo pradžioje važiavo 120 automobilių, ir jiems deklaracijos nebuvo pildomos. Per savaitę tranzitinių automobilių be deklaracijų per Lietuvą pravažiavo nemažai.
Uoste iškilo didžiulė problema
Po rugsėjo 1 d. susidarė tokia situacija, jog Rusijos pilietis, atvažiavęs mašina, prekę deklaravo veiksmu - pasirenka žalią kanalą ir važiuoja Lietuvos muitininkams pamojęs ranka, nes jokių dokumentų forminti jam nereikėjo. Atplukdytos laivais mašinos su vairuotojais irgi važiavo žaliuoju kanalu. Tačiau uoste kai kurie laivų savininkai puolė į neviltį. Sakykime, laivas atplukdė 6 mašinas Rusijos piliečiui, gyvenančiam Maskvoje. Pastarasis jų tikrai nespėja pasiimti iš uosto tą pačią dieną ir, kol galės tai padaryti, gali tekti laukti net dvi savaitės. Anksčiau, norint, kad mašinos būtų saugomos uosto teritorijoje, reikėdavo tik užpildyti specialų laikinojo saugojimo bendrąjį dokumentą ir muitinė atlikdavo sankcionuotą veiksmą, laikinai saugojo prekes uoste. Po rugsėjo 1 d. nebebuvo aišku, ką daryti su tomis mašinomis, nes joms nebebuvo galima daryti jokio sankcionuoto veiksmo. Laivo savininkas neturi kur dėti mašinų, o laivui reikia išplaukti. Be priežiūros uoste jis jų palikti negali, nes atsako už krovinio būklę, ir iš uosto išvežti negali, nes nėra mašinų savininko.
Sakoma, jog baltarusiai, turį TIR knygeles, tiesiog maldavę pildyti jiems deklaracijas ir aiškino negalį be jų įvažiuoti į Baltarusiją. Jeigu jų mašinos pervažiavus Lietuvą niekur nebūsiančios atžymėtos, gali kilti įtarimas, jog jos vogtos.
Nebereikalingos perdirbimo įmonės?
Kol, vaizdžiai tariant, rusas galėjo važiuoti be deklaracijos, kilo klausimas, ar Lietuvoje bebus reikalingos perdirbimo įmonės. Yra tokia procedūra laikinas įvežimas perdirbti. Nemažai užsienio firmų atveža į Lietuvą senų mašinų, kurios čia yra perdirbamos, o paskui Rusijos firmos jas išsiveža. Viskas daroma oficialiai, išduoti leidimai, garantiniai raštai. Visi turi darbo. Dažnas variantas - iš Anglijos atvežama mašina, Lietuvoje suremontuojama ir parduodama Rusijoje.
Jeigu galima įvažiuoti be deklaracijos, vadinasi, galima mašiną įsivežti, susiremontuoti kokiame nors garaže nelegaliai be jokios įmonės, kuri moka už tai mokesčius valstybei, ir vežti tiesiai rusui. Kadangi prekė gabenama savo eiga, jokio termino, per kurį ją būtina kur nors įforminti, nenustatyta. Su tranzitiniais numeriais per du mėnesius, kai veiksmai nėra varžomi, galima atsidurti kur norima. Nebereikia jokio mokesčio už remontą, jokių pelno mokesčių, tiesiog lietuviai šioje verslo grandyje lyg ir nebereikalingi.
Taikytas Europos modelis?
Kad 10-asis punktas pasirodė pataikaujant kokiai nors verslininkų grupei, netikėjo nei mūsų kalbinti muitininkai, nei muitinės tarpininkai. Pastarieji mano, jog tai buvo tiesiog neapsižiūrėjimas norint Europos šalių modelį, t. y. jose galiojančius įstatymus, pritaikyti Lietuvoje. Pavyzdžiui, iš Vokietijos į Prancūziją važiuojant tranzitiniu automobiliu tikrai nereikia pildyti jokių deklaracijų. Tačiau nepagalvota, kad Lietuva turi sieną su Rusija. Taigi bandyta kažką padaryti geriau, o paskui susizgribta - Dieve Dieve, ką padarėm.
Muitininės tarpininkai, mano, kad ir jokio pataikavimo Rusijos verslininkams nebuvo. Vaizdžiai tariant, rusai verkė visą tą savaitę, kuri jiems buvo baisi. Jie net policijos palydą samdydavosi, kad saugiai pervažiuotų Lietuvą, tad jiems tie keli litai už deklaraciją nieko nereiškė. Galbūt smulkiems verslininkams, kurie veža pigias mašinas, tokia tvarka ir būtų patikusi, jau nekalbant apie tai, kad ja galėjo pasinaudoti vagys.
Paaiškinimas pasirodė tik po savaitės
Pagaliau rugsėjo 6 d. buvo gautas Muitinės departamento direktoriaus Valerijono Valicko pasirašytas paaiškinimas. Pasirodo, muitinio tranzito procedūra neįforminama prekėms, gabenamoms savo eiga, t. y. bendrojo dokumento tranzito arba eksporto ir tranzito rinkinys neįforminamas, jeigu prekė gabenama iš vienos muitinės įstaigos į kitą įstaigą ir t. t. Tai yra buvo nurodyti konkretūs atvejai, kada deklaracijos nėra pildomos, kad ne Lietuvos keleivio užsienyje įsigyti, bet Lietuvoje neregistruoti automobiliai, gabenami per Lietuvą iš vienos muitinės į kitą turį būti deklaruojami raštu pateikiant bendrojo dokumento tranzito rinkinį.
Mūsų kalbinti muitinės tarpininkai sakė, kad dabar ir rusai, ir latviai, ir kazachai - žodžiu, visi užsieniečiai pildo deklaracijas. Taigi gavus paaiškinimą viskas šiek tiek aprimo, tačiau problema vis dėlto nesanti išspręsta iki galo. Jau baigiasi ir visas rugsėjo mėnuo, tačiau į kai kuriuos klausimus atsakymų vis dar ieškoma.
Kaip elgtis su Lietuvos keleiviais?
Iškilo klausimas, kaip reikia elgtis Lietuvos įmonių atžvilgiu. Sakykime, įmonė atsiveža automobilius iki Klaipėdos, automobiliuose sėdi vairuotojai, Lietuvos keleiviai, ir važiuoja iki kitos Lietuvos muitinės, kurioje pildys importo dokumentus. Vadinasi, Klaipėdoje jiems nereikia pildyti deklaracijų. Iš Klaipėdos jie išvažiuoja su automobiliais neturėdami nei deklaracijų, nei garantijų nei nustatyto termino, per kurį turi prisistatyti nurodytoje muitinėje. Kada jie atvažiuos į muitinę ir susitvarkys importo dokumentus, jau niekam neberūpi, nes tai yra prekės gabenamos savo eiga? Tokiu atveju atsiranda galimybė įgyti užslėptų pajamų, pardavus mašiną, ir valstybei nemokėti mokesčių. Žinoma, jeigu įmonė neturi kelių vairuotojų ir savo automobilius veža sukrovusi į autovežį, tada jau reikia pildyti deklaraciją.
Kokie turi būti spaudai?
Paaiškinime rašoma, jog gabenant sava eiga importuojamas transporto priemones iš vienos muitinės įstaigos, veikiančios valstybės sienos perėjimo punkte, į kitą ir vežant į vidines muitines tranzito procedūra nepildoma. Tačiau išvykimo muitinės įstaigoje importuojamų transporto priemonių dokumentai turi būti žymimi muitinės spaudais teisės aktų nustatyta tvarka. Kilo klausimas, kokiais spaudais tai reikia daryti, nes jie dedami tik tada, jei forminami dokumentai.
Muitininkai tiek problemų nemato
Prieš savaitę tą 10-ąjį punktą pakomentuoti paprašėme Klaipėdos teritorinės muitinės vadovybės. Viršininko pavaduotoja Aldona Venckienė, trumpai tariant, mano, kad verslininkai jį turėję sutikti plojimais, ir tiek problemų, kaip jiems atrodo, dėl jo nekilo. Nebuvę ir jokio susizgribimo, tiesiog buvęs pateiktas 10-jojo punkto paaiškinimas. Vadovybė pageidautų, kad verslininkai dėl iškilusių problemų aiškintųsi su muitininkais muitinėje, o ne su žurnalistais.
Šiuo metu Klaipėdos teritorinėje muitinėje yra ruošiami atsakymai į tuos "Vakarų ekspreso" klausimus, į kuriuos muitinės vadovybė gali atsakyti. Suprantama, Vyriausybės, Muitinės departamento nutarimus ji turi ne komentuoti, o vykdyti. Tačiau artimiausiu metu tikimės atspindėti Klaipėdos teritorinės muitinės vadovybės poziciją šiuo klausimu. Galbūt tas velnias iš tikrųjų nėra toks baisus, kaip jį įsivaizduoja verslininkai. Tačiau keista, kad pirma pasirodo įsakymas, jis pradedamas vykdyti, o paskui paaiškėja, kad jis vykdomas ne taip, kaip to norima.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą